Ličio jonų (Li-Ion) celių vidinė apsauga 2014.09.25 at 15:03

Viskas prasidėjo paprastai – nuo išardyto akumuliatoriaus iš kažkokio laptopo. Nesvarbu iš kokio – celės visuose daug maž vienodos. Akumuliatorius ardytas, nes visai neveikė. Išardžius paprasta pamatuoti celių įtampas, rezultate – iš šešių celių dvi gyvos (apie 2V) ir keturios visiškai numirę (0V). Tos gyvosios pasikrovė ir gal netgi būtų veikę, bet tik kartu su negyvosiomis. O tos atsisakė krautis. Visiškai. Pasidarė įdomu – kodėl? Kaip visada gerų minčių pametė kolegos elektronikai, iš o.electronics – celės viduje gyvena dar viena, papildoma apsauga, kuri greičiausiai bus nušauta. Bet priėjimas iki jos tai… Pradedam 🙂 Štai, viena iš tų celių:

IMAG1204Nieko labai ypatingo, bet – lupam jai skūrą ir pliuso dangtelį. O po juo – kai kas įdomaus.

IMAG1206Pasitelkus draugą šmirgelį ir nutarkavus viršutinį kantą galima pamatyti kas yra giliau 🙂

IMAG1207Ną, ir ką gi mes čia turim 🙂 Ogi iš tikrųjų – apsauga, o po ja – pats celės elementas, prijungtas nedidele šyna. Kad jau taip, tai reikia pabandyti ar celė krautųsi – lituojam kontaktus (korpusas aliuminis, naudoti aliuminiui skirtą fliusą).

IMAG1208Ir štai, finale turim tokią, modifikuotą celę:

IMAG1209Prijungiam maitinimą – voilà, kraunasi normaliai. Taigi, darom išvadą, kad dėl kažkokių priežasčių suveikė „last line of defence” – mechaninis atjungimas. Prieš jį dar turėjo suveikti elektronika, sudeginti saugiklį. Nebent celėje labai pakilo slėgis, dėl kurio ir įvyko mechaninis atjungimas. Nors iš esmės prieš tai turėjo padidėti srovė arba temperatūra, dėl ko ir turėjo suveikti elektroninis atjungimas. O vat ta mechaninė apsauga – NASA bandymų vaisius. Plačiau apie tai galima paskaityti čia. O mes, tuo tarpu, kad jau turim celė visai be apsaugos, pabandysim įvesti ją į perkrovos režimą (gal sprogs 🙂 ).

Leave a Reply

*