Eilinis, nieko neišskirtinas kinas, tokie maitinimo šaltiniai štampuojami kažkurioje gamykloje, keičiamas tik užsakovo lipdukas, todėl šitos piguvos yra visas zooparkas.
Manson gamintojo:
Velleman PS-613:
Dick Smith Electronics:
Circuit Test PSA-2530D:
Jaytech MP-3082:
Taigi, visur tas pats kiniškas klonas, iš kurio nereiktų tikėtis kažko rimto. Beje, yra ir 5A išėjimo versija, viskas tas pats, tik tranzistoriai galingesni. Ir spėju, kad visa šita gauja yra vieno gero BK Precission maitinimo šaltinio klonai.
BK Precission neturiu, tai nepasakysiu ar viduriai tokie patys. O dabar pereikime prie remonto. Gedimas – ienas iš LCD ekraniukų nustojo rodyti, tiksliau rodo kokias tai nesąmones srovės indikacijos ekranėlyje.
Pradžiai ardom, pakeliui žiūrėdami kas čia per žvėris.
Taigi, turime ir specifikaciją, nieko įspūdingo, 30V 2,5A reguliuojamas ir 5V bet 12V 500 mA nereguliuojamas išėjimai. 12V išėjimo teigiamas kontaktas be fiksatoriaus…
Vaizdas iš viršaus, transformatoriaus markiruotė EP-613-000, nieko informatyvaus, pasyvus aušinimas išėjimo tranzistoriams, matosi, kad yra tuščių montavimo skylių – matomai 5A versijoje ten gyvena papildomi tranzistoriai, lygiagrečiai esamiems.
Vaizdelis po radiatoriumi. Taigi, pora ST gamybos tranzistorių 2N3055, kairiau matosi pora linijinių stabilizatorių su radiatoriukais, gaminančių 5V ir 12V, dešinėje šioks toks kondensatrius, tiltelis ir…
Pereiname prie priekinės PCB, čia truputį daugiau elektronikos, bet irgi nieko įspūdingo. Žalioje pusėje tie patys du stabilizatoriai, turbūt LM7805 ir LM7812. Plokštė universali, todėl rudoje pusėje matosi ir montavimo vietos rodykliniams indikatoriams bei vietos kitoms detalėms. Litavimo kokybė tai tokia… Kinietiška . Žalioje pusėje dar porelė didelių rezistorių – srovės matavimo šuntai, pilkoje visokia neįdomi analoginė smulkmė ir viena mikroschema – JRC gamybos 4558D operacinukas, jeigu kartais reiks keisti, dėsiu kilmingesnį, Texas Instruments RC4558. Ir trys paderinimo rezistoriai, reiks pažiūrėti, kam jie skirti. Numontavus visą plokšte pasimato ir displėjaus moduliukai.
Aha, atskiri moduliukai, truputį skirtingi V ir A indikavimui, su savo paderinimo rezistoriais. Modulių markiruotė Manson 4540-3000-0022 REV. 1 visiškai neinformatyvi, bet kai ką galima išmąstyti. LCD 3,5 skaičiaus formato, t. y., gali rodyti 1888, dar gali rodyti LOBAT ir + bei -, po LCD akivaizdžiai gyvena valdiklis. LOBAT ir + nenaudojami. LCD dydis standartinis, 50,8 x 30,5 mm, maitinimas 5V, atspindinčio (reflective) tipo, skaičiaus dydis 12,7 mm. O kodėl gi displėjukas rodo neteisingai ? Manyčiau kaltas visų pirma valdiklis, teks nuimti displėjuką, kad patikrinti kokia mikroschema jį valdo. Prie to pačio – vien valdiklis ne visada būna kaltas. Tokie LCD nors ir jautrūs, bet tuo pačiu gan atsparūs išorės poveikiui, o vat jeigu valdiklis pradeda juos šerti nuolatine įtampa vietoje kintamos – atsiranda toks išdegimo efektas ir valdymo artefaktai. Taigi keisti reikės abu – ir valdiklį ir LCD.
Štai ir valdiklis, Intersil ICL7106CPL – dedikuotas LCD valdikliukas. LCD be jokių užrašų abejose pusėse. Numontuojam…
Nesitikėjau, bet pavyko gauti tikrą, originalų Intersilo ICL7106CPL valdiklį ! Todėl iš karto jį galėjau ir sumontuoti:
Jeigu kartais originalių valdiklių gauti nepavyks – dėkite analogą Maxim Integrated ICL7106CPL+, bet jokių būdu ne iš AliExpress ir panašių kontorų – bus padirbiniai. Turėtų sueiti kaip tiesioginis pakaitalas, be jokių perdarymų:
O štai ir jungimo schema:
Ir dabar jau aišku kas per paderinimo rezistoriai and displėjaus modulių – sudaromas daliklis REF HI ir REF LO, atraminėms matavimo įtampoms. Mikroschemoje sumontuoti trys 7 segmentų valdikliai, greičiausiai BCD (binary coded decimal), kurie mūsų atveju bus biškį pasprogę. Tūkstančių indikacija, panašu, kad veikia gerai, bet gal todėl, kad neturi savo BCD dekoderio, valdymas iš karto iš skaitliuko, tik per buferį.
Kol tiek, LCD užsakytas, jeigu pasitvirtins tinkamumas pridėsiu markę.
Prisireikė man čia vienam projektukui stabilizuoti maitinimą, kad išsikraunant baterijai (9 V) įtampa būtų stabili (6-7 V). Vienas paprasčiausių būtų tą padaryti būtų DC-DC keitiklio naudojimas ir jau galvojau dėti jau pamėgtus Mornsun moduliukus, šiuo atveju K7812JT-500R3-LB (6,5 V 500 mA):
Kainuoja centus, efektyvus, stabilus ir geras. Bet kaip visada, lengviausi sprendimai ne man , todėl prisiminiau tokį senovišką žodį stabilitronas. Dabar tas daiktas vadinamas Zenerio diodu. Nebus jis toks jau stabilus temperatūriškai, bet šiuo atveju tiks, nes reikia pasikartoti skaičiavimo teoriją. Tipinė schema tokia:
Tranzistorius gali būti priešingo poliarumo, tada schema truputį kitokia. Bet schemoje visi tranzistoriai NPN tai tokį naudosiu ir stabilizavimui.
Teorija tokia – šitoks įtampos reguliatorius, sudarytas iš bipoliarinio tranzistoriaus, pajungto pagal emiterinio kartotuvo schemą, kurį valdo įtampos daliklis iš rezistoriaus ir stabilitrono. Daliklio išėjimas valdo tranzistoriaus bazę, taip valdydamas įtampą išėjime. Principe užtektų vien tik stabilitrono, bet su tranzistoriumi gaunama žymiai didesnė srovė išėjime. Svarbūs tranzistoriaus parametrai – maksimali srovė ir hFE. Susižymime sroves ir jų kryptis:
Schemoje naudojami MMBT3904 tranzisotriai, 40 V, 200 mA, hFE nuo 30 iki 300, priklausomai nuo kolektoriaus srovės.
Pagal kolektoriaus srovę manyčiau, kad hFE bus apie 200, todėl tokį skaičių ir naudosiu. Taigi, turime, kad hFE = 200, maksimali srovė 100 mA (realiai ten kokia 10 mA tereiks), skaičiuojame:
\[h_{FE} = {I_{OUT} \over I_B}\]
Iš čia:
\[I_B = {I_{OUT} \over h_{FE}}\]
\[I_B = {0,1_A \over 200}=0,0005_A\]
Toliau prisiminkime mūsų geriausio draugo Kirchhofo taisykles. Pagal jas, srovė per R1 bus lygi srovės per D1 ir bazės srovės sumai.
Naudojame 6,8 V stabilitroną, o maitinimas bus nuo 9 V baterijos (Krona arba 6LR61), tai ant rezistoriaus R1 turime nusodinti 9 – 6,8 = 2,2 V. Kai jau turime srovė per rezistorių ir įtampą, dėdės Omo dėsnio pagalba skaičiuojame rezistoriaus varžą:
\[R_{R1} = {U_{R1} \over I_{R1}}\]
\[R_{R1} = {2,2_V \over 0,0055_A}=400 \Omega\]
Jeigu baterija jau pasėdusi ir įtampa pakris, tarkim, iki 8 V, tuomet 8 – 6,8 = 1,2 V ir:
Pirmą kartą remontui papuola Velleman WFS210 oscilografas, taigi bus įdomu susipažinti su daikčiuku.
Pirminis nusiskundimas – kadangi oscilografas duomenis perduoda į kompiuterį WiFi ryšiu, neveikia prisijungimas, nes kažkodėl sukurtas WiFi tinklo pavadinimas neatitinka standartinio. Sukuriamas WiFly-EZX-d8 tinklas, vietoje reikiamo WFS210(?).
Taigi, pirmas spėjimas – kažkas kažkada prišamanino ir galbūt bandė įprogramuoti kokį nors netinkamą arba modifikuotą programą, dėl to dabar oscilografas nuprotėjo, o WiFi pavadinimas toks nestandartinis. Reiškia reikia bandyti perrašyti originalią programą. Gėris tame, kad Velleman puslapyje ji duota. Taigi, programą parsitempiau, tik dabar kaip ją įrašyti ? Kaip ir logiška, kad jeigu oscilografas turi USB ir jam dedikuotą programą, tai joje turėtų būti ir kontrolerio programos atnaujinimo funkcija. Turėtų būti, bet nėra. Ir čia pasimato, kad tas oscilografas toks labai žaislinis, spėčiau kokio elektronikos bakalauro baigiamasis, kuri Velleman’as sėkmingai prichvatizavo. O tai reiškia, kad nei pats prietaisas nei jo programos nebus tokios geros, kaip normalių ir profesionalių gamintojų. Bet – jeigu tiek tereikia, tai kodėl gi ne.
Bet dabar atsiranda klausima, tai kaip tą oscilografo programą jam sukišti ? Įdėmiau pažiūrėjus radau stebuklingas raides ICSP (In-Circuit Serial Programming). Įprastai tokios raidės ir šalia esanti jungtis įgalima tiesiogiai prisijungti prie procesoriuko su programatoriumi.
Tai kaip ir OK, tik va – koks tas procesoriukas ? Nes jiems skirtingi programatoriai. Ardom truputį daugiau, o tai visai ne lengva, nes reikia pažiūrėti po ekranu. Bet finale – ten gyvena PIC33EP256MU806.
Šita mikroschema yra skaitmeninis signalų valdiklis (DSC – Digital Signal Controller), turintis savyje DSP (Digital Signal Processor). Taigi, viskas komplektas viename – skaitmeninio signalo apdorojimo dalis + mikroprocesorius ir dar šiokia tokia periferija kitoms funkcijoms. Reiškia turėtų tikri PicKIT 3 arba PicKIT 4 programatorius, kontaktų reikšmės vienodos, tai pajungimas neturėtų skirtis.
Bandom jungtis:
Berods pavyko:
Programuojam:
Patikrinam, ar teisingai įsirašė:
Nors ir nuskaitytas įrašas nesutampa su bandytu įrašyti failu, visgi prisijungimas veikia – ištrynus procesoriaus atmintį „Blank check” praeina, įrašius kažkokius duomenis nuskaito. Chm, ar gali būti, kad procesoriuko atmintis buvo tiek kartų rašyta ir skaityta, kad dabar jau „susidėvėjo” ir dėl to nebeįsirašo adresas 0x0, todėl vietoje reikiamų 0x00040200 nuskaitomas 0x00000000. Bet gal čia ne kritinis dalykas arba kažkas čia dar prišamaninta ir kitaip nebus. Esmė, kad WiFi pavadinimas nepasikeitė, tai matyt toks jis ir turi būti…
Šiandien sugalvojau truputį dar pagalvoti apie tą WiFi pavadinimą. Taigi, tas WiFLY GSX yra tiesiog WiFi ryšio modulis, kuris buvo stumdomas Sparkfun’o ir kitų elektronikos komponentų tiekėjų, bet dabar jau pasenęs ir išimtas iš pardavimo: WiFly GSX 802.11b/g Serial Module – Roving Networks – WRL-10004 – SparkFun Electronics. Modulio aprašymas yra čia. Taigi, dabar tokia teorija – jeigu modulis sveikas, bet nesukonfigūruotas, jis užsikuria, paleidžia WiFi tinklą su kažkokiu standartiniu (default) pavadinimu ir nustatymais. O tai reiškia, kad oscilografo procesoriukas jo nesukonfigūruoja taip, kaip numatyta procesoriuko programoje, nesukuria tinklo reikiamu pavadinimu. O kad jau nedaro šito darbo, tai man dabar kyla klausimas – o tai jis iš viso kažką daro ? Nes signalų pamatyti nepavyko ir per USB jungtį. Tai gali būti, kad kažkokia procesoriuko dalis pasimiro, nes nors ir kreivai, bet veikia programavimo funkcija, gal dar kokia nesusijus periferija, bet nei matavimų nei WiFi modulio konfigūracijos jis nebedaro. Spėčiau, kad mirusi skaitmeninio signalo apdorojimo dalis (nes nėra jokių požymių, kad bandytų parodyti matuojamą signalą) ir kartu nusinešė vieną UART komunikacinį kanalą (nes neveikia WiFi modulio konfigūravimas). Tai bandom pakeisti procesoriuką ?
The names of those power supplies are different, but inside they are all the same, with veeery slight differences. The brand names are Wanptek, Hanmatek, Naweisz, Sky TopPower, Circuitspecialists, Eventek and bunch of other brands and even without any brand, they all look pretty much the same and are priced at about 70-80 €.
The internals of the power supply are the same and looks like this:
Pictures takes from the power supply I got for repair, exact model is KPS1505D, one of other models, sold by this „manufacturer”:
The power supply had burned main fuse (3A), so it was not long to find out that power transistors and diodes gave their souls to the god of electronics in form of smoke. And we all know – all electronics is made of smoke, when it goes out, electronics stops working. Well, before repairing, lets study this board for a while. By the way – as this power supply is so typical, I am not explaining about its functionality, controls and basic things like that.
The main PCB is marked POWER-ZB-02 2022.01.10:
The white connector on the bottom right is for 230AC input and all this bottom part along the PCB is for input filtering, rectifying and stabilizing. So right to left – yellow input capacitor, common mode (CM) filter, which, with its ‘current compensated’ windings, provides high impedance to CM noise without saturation from line current, two small blue caps and one more yellow capacitor. Then a small diode bridge, yes, yes, the fuuuuuuull bridge rectifier (DB107S). This rectifier, together with the nearby electrolytic capacitor, that strange IC with 7 pins (TNY280GN) and JKL-10-12 transformer (skipping some minor SMDs) forms low power supply for logic and control ICs, LED indicators, etc.
The bigger rectifier (KBL610) and two big electrolytes are for the power section of the device.
And on the left side of the PCB a place for missing connector, it wasn’t there, but on the other boards the main power selection switch (115VAC/230VAC) is connected. This version of device has no connector on the PCB and switch on the back panel, so, if you want to use it with low voltage power system just connect those two pins on PCB or put a switch – when pins shorted use 115VAC, when open use 230VAC. The rest of the board is, basically used to hold the main controller (TL494C). The TL494 or its clones or variants are used in all sorts and kings of PWM power supplies and, probably, in 95% of their population.
As this IC is so popular, there are plenty of schematics with it on the Internet, which would help you to make the repairs. I was surprised, but this version of board has all electrolytic capacitors marked as low ESR, which is good (hoping, that its not just marking ). Even those big input filtering caps (470 µF 250V) are low ESR, which is not really needed for their job.
One of three output caps is also Changxin 2200 µF 35V Low ESR, other two Sanyo 1000 µF 50V, together with a big and small choke, they form the output filter (on the top of PCB picture). And thick copper wires on the negative trace are shunts for current measuring.
In the middle part of the PCB the main component is TL494, couple of op-amps, one of them turns on the fan when aluminum board with transistors and diodes get hot. The temperature is sensed by 1N4148 diode, drowned into thermal paste. The last things are power transistors and diodes:
The big thing is a dual Schottky diode with common cathode – MBR30200PT. But the two transistors are blank, not marked , guess what are they. Ok ok, I tell you, its 2SK3569.
And yes, it’s not recommended for new designs, most probably you wouldn’t find them for purchase eather. Unless fake AliExpress clones. Luckily, we have me and I already selected proper substitute – AOTF15S60L. Why particularly this one ? Because at the date and time of repair it suits all requirements:
Analog or better than 2SK3569
Cheap
Available for purchase
This transistor a slightly better that original, is almost cheapest (~2,5€/piece) from the selection and is available for order – perfect :).
Parts received and soldered in, surprisingly nothing exploded, and power supply shows the set voltage. But the test under load was not successful – connected 0,62 Ω resistor and raised voltage to raise the current. At some point heard a clap and everything turned off. The current was not high, I think it was about 6-7 A, but can’t say for sure – I did not expected it to explode, so did not looked at the display all the time and also display refresh rate is not instant. Nevertheless, fuse blown, most probably transistors and diodes also. Let’s disassemble it again and see what happened. But it worked with some small current, liek couple of amps, so it might be, that TL494 is counterfeit and cannot work normally under bigger loads, while the idea of this power supply is to be fearless when speaking about currents up to 10 A or short circuit. Luckily, I still have some transistors and diodes left .
To be continued after parts received and soldered in.
Parašius pavadinimą pagalvojau – kodėl gi aš rašau apie nepavykusį remontą, ar tai nesukels įtarimų, kad pas mane rankos kreivos arba galva prastai verda… Bet visgi manyčiau ne, netgi daugiau pasakysiu – jeigu kas nors giriasi, kad visi remontai pavyksta 100%, tai arba remontuoja visokią elementarią smulkmę, arba meluoja. Nu negali būti, kad bet kokio sudėtingumo ir pirmą kartą matomą prietaisą visada pavyks suremontuoti.
Taigi, cTek MXS 5.0:
Kadangi pavyko prikelti debesį MXS 7.0 ir keletą MXS 10, tikėjausi, kad pavyks ir šio kroviklio remontas. Ardymas sudėtingesnis, nes korpusas suklijuotas ultragarsu, tai teko laužtis ir net kažkaip pavyko tą padaryti gražiai, nesuvandalinant dėžutės. O toliau standartiškai prasta cTek kokybė – fliusas, šiaip sau litavimas ir t.t. Pirminė apžiūra parodė, kad maitinimo blokas neįsijungia, bet visiškai, taigi prasidėjo schemos analizė:
Radiatorius, nors ir ne mažas, bet vis tiek akivaizdi amžino cTek perkaitimo problema. Bet yra ir pliusas – temperatūros daviklis, kažkodėl įkištas į laido įvedimo dėžutėn fiksatorių.
Keista tik, kad tas žalias burbuliukas ant laido matuoja fiksatoriaus temperatūrą, kai logiškiau būtų matuoti radiatoriaus temperatūrą… Tai matyt taip ir veikia… Kitoje plokštės pusėje saugiklis… Geras, netikėlis.
Pradedam medžioklę, bet pirma truputį nusiplaunam PCB.
Nemačiau, kad lempos atspindys irgi įsibruko į foto… Teks taip ir palikt. Pradžioje prasitestuojam aukštos pusės (įtampos) puslaidininkius, viskas kaip ir OK, bandom jungti. Po įjungimo nieko labai nepasimatė, bet ir niekas nesprogo, tai kaip ir gera pradžia = pusė darbo. Toliau prasitestuojam žemą pusę, irgi kaip ir gerai, porelė tranzistorių sveiki, diodas geras, o daugiau čia kokių nors jėginių detalių nėra… Bet, kaip aš visada sakau – „jeigu priežasties nėra, reiškia priežastis yra”, reikia ieškoti. Taip netyčia apverčiau plokštę ir žiū – ogi ten pora išsipūtusių galinių kondensatorių po 1000 µF ir 16V. Apsidžiaugiau kaip Eurą radęs, nu galvoju, va, kondensatoriai čia bus kalti, feedbackas nupušęs ir dėl to niekas neveikia.
Štai, kondensatoriai jau išmontuoti, prieš dar teko nusimontuoti radiatorių. Viskas ten paprasta, diodas D2 lygina įtampą gaunamą iš transformatoriais, kitoje pusėje optronas informuoja valdiklį apie įtampas, o tas jas koreguoja pagal poreikį. Pakeitus kondensatorius, dar, kaip visada, impulsinėse schemose, elektrolitus šuntavau keramika. Bandymas – ir vis tiek neveikia. Jau pradėjau galvoti ar nereiktų pradėti murmėti kokius necenzūrinius burtažodžius į to kroviklio pusę netyčia pamatavau tokį trikojį SOT-223 korpuse ir – dvi kojos trumpam jungime. Ach tu netikėli ! Numontavus detalę trumpas tarp dviejų jos kontaktų vis dar yra, taigi, ne PCB ar kitų elementų įtaka.
O dabar testas – kas pasakys, kas per detalė su markiruote ᑐ¦ ¦3iG ir antroje eilutėje 17-51 ? Ok ok, pasakysiu, čia koks tai baisiai užvadintas ir, matomai, labai kinietiškas LM1117, kuris turėtų „valgyti” 12V ir išduoti 5V. Tai va 12V ir 5V kontaktai trumpam… Iš to seka kokia išvada ? Ogi kad tie 12V sėkmingai nukeliavo į 5V pusę ir sudegino viską, kas maitinosi nuo 5V. Visas sudegusias detales galima pakeisti, bet Atmega irgi paragavo 12V ir dabar maloniai šyla padavus 5V ir srebia beveik 200 mA, tai jau tikrai ne iš džiaugsmo… Sukepus. O vat jos pakeitimas rezultatų neduos, neturiu jai skirtos programos. Deja štai ir remonto pabaiga… Toliau tik keletas foto su markiruotėm.
Vis mintyse pakeiksnoju ankstesnį savo namo savininką/statybininką… O pagrindinė to priežastis – nu grynas sovietinis mąstymas, kad galima viską daryti iš pagalių ir šūdo, ir kaip išeis. Toks vaizdas, kad pagrindinės mintys buvo tokios:
Na, šiandien darysim šildymo sistemą (ar bet ką kitą)…
Apeina apie mūsų kaimą prisirenka visokio šroto, tarkim senų išmestų vamzdžių, kranų, laidų, jungčių, plytgalių… Ir iš to padaro kokį nors krakajobą, kuris kažkaip šiaip ne taip atlieka reikalingą funkciją.
Ir vėl „užsiroviau” ant tokio požiūrio. Visų pirma neveikė pakeliamų vartų kėliklyje esantis apšvietimas, tai tas žmogelis prikalchozino ten kokią tai lempukę nuo mašinos, bet jau prie manęs ta lempukė vis tiek nustojo šviesti. Kadangi ne kritiška, tai iš karto nelupau lauk to aparato, bet prieš kelias dienas vartai nustojo veikti – teko ardyti, ir tuo pačiu grožėtis homo sovieticus kalchozu.
Pradžiai apie pagrindinio gedimo priežastį. Patikrinau variklio kondensatorių, viskas OK, pajungiau tik variklį su kondensatoriumi nuo 230VAC – veikia, važinėja į abi puses, taigi logiška išvada, kad kažkas ant valdančios PCB biškį neveikia. Kad spragsi variklio relytė girdisi, reiškia ne ji ir ne jos valdymas. Taip ? Ot ir ne, ot ir ne . Visi žinome, kad relytės nelabai mėgsta induktyvinių apkrovų (el. variklių, solenoidų ir panašiai), nes ilgainiui jų kontaktai nudega dėl elektros lanko, kibirkščiavimo ir panašių dalykų. Dėl to didžiąją dalį tokių relių keičiu SSR (Solid State Relay) relėmis. Bet šiuo atveju nepakeičiau, nes neturėjau tinkamų SSR’ų, o buvo šeštadienis, plius dar ir skubiai reikėjo remontuoti, nes mašiną į garažą reikia įvaryti… Taigi, pirmas sprendimas buvo pasikeisti relytes ir džiaugtis gyvenimu, tai yra vartų važinėjimu, toliau. Relytes gavau Lemonoje, Finderio gamybos, tos visai neblogos ir tiiikrai geresnės už buvusius bevardžius kiniečius RayexElec. Pakeičiau visas buvusias relytes, nes negali žinoti, kada numirs sekanti ir viskas veikia. O tuo pačiu susitvarkiau ir tą neveikiantį apšvietimą. O čia jau prasideda ir tas kalchozinimas.
Ten, kur matosi 3 relytės, tarp jų ir kondensatoriaus (dešinėje foto) yra tokia balta jungtis su dviem laidais. Prie tų laidų ir buvo prijungta paprasta automobilinė relė, kuri valdė tą apšvietimo lempą. Kai ardžiausi pagalvojau „o, tu matai, kaip keistai ir papildomai išvesta lempos jungtis…”. Nes šiaip lempai yra išvadas toje normalioje jungtyje PCB kairėje. Bet, kadangi reikėjo keisti variklio reles, išmontavau visą PCB ir i karto pasidarė aišku, kas čia per monai.
Pasirodo, lempa nustojo veikti, tai vietoje to, kad normaliai suremontuoti, tas žmogelis išlitavo relę, prasigręžė didesnes skyles, į kurias įlitavo kažkur patvoryje rastą jungtį su galiuku laido, viską kažkaip sukalchozino, dar ir valdymui signalą nuo kitos relės prisimontavo, nu ir tipo va, veikia. O aš sugalvojau pasiaiškinti, tai kodėl gi ta lempa nustojo šviesti, jeigu net tas kolchozas valdėsi ne nuo lempos relės valdymo. O pasirodo, kad trūkęs takelis…
Čia tas trumputis, virš diodo, jau aš jį ir palitavau. Trūkimas tarp takelio ir kontaktinės skylės, taigi, takelį truputį paskutau, čia tikrai nedaug, kokius 2 mm, ir suliejau lydmetaliu su skyle. Kontaktas atsirado, ant viršaus dar gavo žalio, UV kietinamo, lako ir viskas, remontas baigtas. Sulitavus visas 4 reles visos funkcijos pradėjo veikti taip, kaip numatyta gamintojo.
PCB nuvalyta nuo fliuso ir tiek… Ir dabar pasakykit jūs man, tai kokia blyn logika reikia vadovautis, kad imt kalchozint, gręžti skyles, gadinant PCB, lituoti, junginėti laidus ir montuoti papildomą automobilinę relę, kai gedimo paieška užtruko 30 sekundžių, naujos relės kaina:
Euras blyn šemdevyni už vienetą. Už visas 4 palikau 6,08 €, nes kiekio kaina pritaikė. Taigi, 30 sekundžių gedimo paieškai ir 1,69 € už naują relę prieš visą tą kalchozinimą, draskymą, litavimą kirviu ir laidų junginejimą. Ir vėl turime teisingai veikiančia PCB.
O vartų valdiklis tai ne koks prabangus, Guardian 21230L.
Va, pabambėjau, bet apie elektroniką, tai negalit pykt. Bet rimtai, chebra, darykit viską teisingai, iš karto gerai, be kalchozinimų – nu tikrai žymiai mažiau po to reiks knistis, remontuot, atstatinėt ar perdarinėt. Rimtai.
Šį kartą remontui papuolė toks Sorensen 20911365 hidraulinio lifto valdymo blokelis. Pats liftas montuojamas ant sunkiojo transporto kėbulų, gale, krovinio pakrovimui ir iškrovimui.
Gedimas buvo labai paprastas – neveikia. Remontas dar paprastesnis, viskas dėl korozijos. Suprantama, daiktas gyvena ant sunkvežimio, tai gauna turbūt ir drėgmės ir druskų žiemą, o tos tai viską supūdo. Dėl to kai kurie takeliai iš pradingo (ypač maitinimo). Remontas nors ir paprastas, bet reikalaujantis kruopštumo ir atsargumo – pradėję koroduoti takeliai nuvalyti ir perlituoti, dingę takeliai pakeisti laidukais.
Visi „nauji” takeliai padengti kietėjančia nuo UV žalia litavimo kauke (solder mask) ir atgal prilituotos jungtelės (irgi teko valyti nuo korozijos). Atrodytų nieko ypatingo, toks įrašas net neturėtų čia papulti, nes nelabai įdomus… Bet ne, įdėjau, nes schemoje naudojami BSP76 tranzistoriai, apie kuriuos rašiau dar 2015 ir nuo tada juos aktyviai naudoju. O tranzistoriai geri, ne patys pigiausi, pati schema gan gerai padaryta, kokybiškai, panaudotos dalys irgi ne visiskai prastos, dėl to dedam pliusą gamintojui – kad nenusipigino (bet antikorozinė apsauga galėtų būti didesnė).
Įprastai nerašau apie komercinius projektus, nes… Jie komerciniai :D. Bet šitą straipsniuką nusprendžiau parašyti, nes projektukas sąlyginai nesudėtingas, bet gali būti plačiai naudojamas. Ir tuo pačiu dėkoju Sigitui už rekomendaciją. Ir tai vis dar nebus reklama nes man už tai nemokama . Ok, pradedam. Taigi, ne taip seniai gavau užklausimą iš jachtininkų, kuriems susinorėjo patobulinti jachtose naudojamus indikacinius žiburėlius sumontuojant šviesos diodus (LED), tokie kaip žibintuvėliai, bet nedidelės galios. Išeitiniai duomenys tokie:
Maitinimas iš D dydžio baterijos, t.y. maksimaliai 1,5V;
Švietimo laikas – nenormuojamas, nes ilginamas tiesiog keičiant išsikrovusias baterijas;
Minimalus arba jokio korpuso perdarymas.
O pats žibutėlis atrodo va taip:
Pagal logotipą galima rasti ir gamintoją – TREM ir tuos žibintuvėlius:
Matom standartines „laivines” spalvas – raudoną (kairio borto), baltą (gali būti įvairiai naudojama, pvz., laivo gale) ir žalią (dešinio borto). Ir taip, tame žibintuvėlyje naudojama 1,5V 0,2A (0,3W) kaitrinė lemputė. Sugromuliavus viską, kas jau pasakyta, galima apsirašyti ir suderinti techninę užduotį:
Maitinimas iš D dydžio baterijos;
Maksimalus švietimo laikas, panaudojant LED šviesos šaltinį;
Kuo efektyvesnis baterijos išnaudojimas;
Tas pats korpusas ir linzė.
Ir prasideda projektavimas… Visko jau turbūt neaprašysiu, nes gal ne viską atsiminsiu kas buvo daryta, bet pagrindinius momentus paminėsiu.
Visų pirma D dydžio baterija… Ji ir taip nėra maža, todėl turės sąlyginai didelę talpą, bet galima būtų naudoti dar ir skirtingų chemijų baterijas, turint tą pati dydį. Pradžioje renkamės tinkamą bateriją. Skaičiukus rašysiu nuo baterijų, esančių lietuviškų elektronikos pardavėjų kataloguose arba tų, kurias naudoju ir žinau, kad geros, todėl prireikus rasite tuos skaičiukus ir patys.
Chemija:
Cinko – anglies
Šarminė
Ni-Cd Ni-MH
Krūvis:
6-8 Ah
15 Ah
5-6 Ah
Energija:
10-12 Wh
20-22 Wh
3-7 Wh
Įtampa:
1,5 V
1,5 V
1,2 V
Kraunama:
Heh, norėtum
Ne
Taip
Yra ir kitokių, egzotiškesnių ir/arba brangesnių baterijų, bet apsiribokim šiomis, nes pigios ir visur yra. Ir manyčiau pasirinksiu šarminę Procell PC1300 bateriją. Nes naudojau – geros. Aprašymas yra čia. O su geru aprašymu ir projektuoti linksmiau. Taigi, bateriją turim, toliau reiktų apsispręsti, kokia srove maitinsim LEDą. Šiaip, lyginant su ta kaitrine 0,3W spingsule, LEDas šviestų stipriau net prie 5 mA, bet papildykime projekto užduotį – turi būti nustatoma LED srovė. Ir ties šita vieta turėtumėte jau pradėti sakyti „pala pala, o LED tai prie 1,5 V net nepradės šviesti”. Žinau . Tam reikalui naudosime specialų LED valdiklį, kuris paims 1,5V ir padarys taip, kad LEDas žibėtų maitinamas teisinga srove. Ir dar – o kaip bus jei baterija išsikraus ? Reikia numatyti, kad nebus ji visą laiką 1,5V. Kadangi LEDams reikalinga pastovi srovė, žiūrim baterijos aprašymą ir matom:
Tai iškrovimo kreivės esant pastoviai srovei. Panašiai nuo 1,65V iki 0,8V. Iškraunant 100 mA srove užtuks apie 140 valandų, t. y. 5,83 paros. Bet pas mus, manyčiau, maksimali srovė bus kokia 20 mA, ir tai jau LEDas švies per stipriai, nujaučiu, kad 10 mA bus užtektinai. Todėl švietimo laikas būtų 5 ar 10 kartų ilgesnis. Beveik, nes turbūt priklausomybė ne tiesinė. Bet mums tokio tikslumo užtenka. Taigi, švietimo trukmė – 29,15 arba 58,3 paros. Principe galima išplaukti mėnesiui arba dviem ir neišjunginėti žibintuvėlio :D. O štai čia pradėsim apie Sigito rekomenduotą Prema Semiconductor PR4401 valdiklį SOT23 korpuse. Yra visa linija valdiklių:
PR4401 iki 20 mA
PR4402 iki 40 mA
PR4406 iki 50 mA
Kadangi mums užtenka 20 mA renkamės PR4401, tačiau prireikus galima laisvai pakeisti bet kuriuo – išvadų reikšmės vienodos. O prijungus 3,6V LiSOCl2 bateriją iš PR4406 galima išspausti net 80 mA. Ir tuo pačiu šitą mikroschema veiks net iki 0,9V (0,7 V įjungta), t. y. efektyviai iškraus bateriją, ne tai, kad prie 1,3 V tarkim, jau atsijunginės. Maksimali įtampa 1,9 V, kas mums irgi tinka. Schema visiškai paprasta:
Iš išorinių elementų tik srovę nustatantis droseliukas L1. Dabar jau galima pradėti kurti realią schemą.
Štai ir schemutė, visai paprasta, bet ne prasta. Iš kairės į dešinę… Maitinimas tiekiamas per TP1 ir TP2 kontaktus, U1 mūsų geroji PR4401 mikroschema. Prie jos turėtų būti droseliukas, bet šitą vietą nusprendžiau patobulinti – turint tik vieną droseliuką būtų tik viena jo nustatoma srovė, o aš norėčiau turėti universalią plokštę su galimybe reguliuoti srovę, todėl atsiranda jungikliai S1 ir trys droseliukai L1, L2 ir L3. Vėliau apie juos bus plačiau. Toliau vėl standartinė schema su patobulinimu – impulsų išlyginimui naudojamas diodas D1 ir kondensatorius C1. Taip LED srovė bus stabilesnė, su mažesniais pikais – sveikiau LEDui. O toliau būrys LEDų, bet tai nereiškia, kad visi jie veiks, čia irgi dėl to, kad plokštė būtų kuo universalesnė, taigi iš karto galima bus įmontuoti vieną LED, bet užtai neribos kažkoks vienas korpuso tipas. LED4 ir LED5 yra to paties korpuso tipo, bet skirtingo jungimo – nuoseklaus ir lygiagretaus. Ten toks LED kur vienam PLCC6 korpuse trys kristalai su atskirais išvadais, būna RGB, o būna trys vienodi LED.
O dabar apie droseliukus. Droseliukas nustato srovę ir aprašyme yra duota lentelė su srovę atitinkančiais induktyvumais:
Iš jos aišku, kad droselio induktyvumas gali būti nuo 10 μH iki 47 μH. Taigi, turint kelis droseliukus būtų galima turėti ir keletą srovės verčių. Bet lentelėje yra 6 induktyvumų vertės, o tiek droselių ir jungiklių turėti ant mažos plokštės visai neturiu noro, čia prasideda „inžinieriavimas”. O dabar truputis teorijos. Jungiant droseliui nuosekliai bendras induktyvumas didėja, o jungiant lygiagrečiai mažėja. Bendrą induktyvumą galima apskaičiuoti pagal formules:
Nuosekliai sujungus droselius būtų nepatogu komutuoti standartiniais DIP jungikliais, o vat sujungus juo lygiagrečiai, jungikliai puikiausiai atliktų savo darbą. Dėl to schemoje ir matomas lygiagretus droselių jungimas. Beliko tik parinkti pačius droselius ir jų kiekį, norint, kad jų būtų kuo mažiau. Pradžiai, pasibraižome srovės priklausomybės nuo induktyvumo grafiką, pagal aprašyme duotąją lentelę:
Grafikas nėra toks labai jau tolydus, ties 26,7 μH turime didesnę srovę… Taigi, mums reikia parinkti keletą droseliukų, kurių lygiagretaus jungimo įvairiais variantais suminės vertės būtų panašios į šitą grafiką. Tam pasirenkame maksimalaus induktyvumo – 47 μH droseliuką ir pirmasis jau parinktas. Turint du droseliukus būtų galimos tik trys jų vertės:
47 μH
X μH
47 μH + X μH (lygiagrečiai)
Kaip ir mažoka, norėtųsi daugiau galimybių srovės nustatymui, todėl pridedame dar vieną droseliuką:
47 μH
X μH
Y μH
47 μH + X μH
47 μH + Y μH
X μH + Y μH
47 μH + X μH + Y μH
Iš karto net septyni galimi variantai. Beliko tik nuspręsti koks tas X ir Y induktyvumas turi būti. O tas irgi nėra sudėtinga – mažiausias galimas induktyvumas yra 10 μH, todėl 47 μH + X μH + Y μH ≥ 10 μH. Toliau nesudėtinga formulė Excel’yje ir standartinių droselių induktyvumų lentelę, ir turime atsakymą:
47 μH
33 μH
22 μH
Jų visų suma lygiagrečiame jungime 10,31 μH, beveik idealu :). Belieka pasitikrinti, ar tarpiniai sumų variantai atitinka mūsų grafiką, jeigu ne – teks keisti induktyvumus. Ant jau turimo grafiko „užmauname” mūsų skaičiavimus:
Ir štai, tarpinės sumos beveik idealiai atkartoja žalią grafiką, todėl galima sakyti, kad droseliai parinkti teisingai, o srovę galima bus nustatyti nuo 6,5 mA iki 21,5 mA net septyniais žingsniais (induktyvumas virš 22 μH nerekomenduojamas, bet… ).
Kadangi schema kaip ir aiški, braižom plokštę ir priduodam gamybai.
Štai taip viskas turėtų atrodyti, su užrašais ir korpusų pavadinimais kontaktinėms aikštelėms. PR4401 GND kontaktas dar ir su padidintu varinio takelio plotu, kad veiktų kaip papildomas aušinimas (nors kiek ten jo reikės…). Ir štai jau pagamintos plokštelės:
Nekreipkite dėmesio į srovės stiprius – neteisingi, nes schema buvo skaičiuota kitam valdikliui. O apatinė plokštelės pusė tokia, kad teisingai kontaktuotų su žibinto baterijos neigiamu ir teigiamu kontaktais – žiedas skirtas minusui, centrinis blynelis pliusui. Dabar belieka surinkti ir išbandyti.
Štai, ką tik surinkta jau antra PCB, dar net fliuso nespėjau nuplauti. Pirmoji buvo švari ir tvarkinga, bet laivistai iš džiaugsmo ją nukosėjo net nespėjus normaliai išsitestuoti :D. Tik pažiūrėjom, kad veikia, srovė reguliuojasi, LEDas šviečia. Tiesa LED kol kas ėmiau iš likučių, tai net nežinau konkrečių parametrų. Pirmasis buvo šaltai baltas, šitas dabar jau šiltai baltas. O dabar jau galima bandyti kažką testuoti.
Pradžiai, vartojama srovė iš maitinimo šaltinio, esant skirtingiems LED srovės nustatymams:
Nustatymas
LED srovė (*)
Įtampa (**)
Mait. srovė
Mait. įtampa
Galia
Jungikliai išjungti
0 mA
0 V
3,74 mA
1,5 V
5,61 mW
3
6,5 mA
2,836 V
16,35 mA
1,5 V
24,53 mW
2
8,5 mA
2,967 V
32,6 mA
1,5 V
48,9 mW
1
11 mA
2,994 V
22,67 mA
1,5 V
34,01 mW
2+3
12 mA
3,065 V
18,88 mA
1,5 V
28,32 mW
1+3
13,9 mA
2,959 V
20,53 mA
1,5 V
30,80 mW
1+2
16,5 mA
2,926 V
23,34 mA
1,5 V
35,01 mW
1+2+3
21,5 mA
2,909 V
27,78 mA
1,5 V
41,67 mW
* – LED srovė teorinė, matavimui nepasilikau kontaktų ** – įtampa ant kondensatoriaus C1
Manyčiau, kad matavimai su 1+3, 1+2 ir 1+2+3 yra neteisingi – matomai testeris jau nesugeba tinkamai pamatuoti tokio dažnio ir formos (o juk ten ne DC), nepadaro to true RMS. Vizualiai 2+3 yra ryškesnis už 2, bet 1+3 ne ryškesnis už 2+3. Gali būti, kad nesugeba sukelti srovės LEDui, nors maitinimo srovė ir padidėja, bet viskas nuvažiuoja į nuotolius. Reikia oscilogramų.
Spėjimas neteisingas, visur beveik idealus DC ir įtampos yra tokios kokios yra. Bet vis tiek įtampa nepakyla virš 3,065 V (2+3) ir tuo pačiu, žinoma, nepakyla ir srovė. Įdomu, kodėl… Maitinimo šaltinis apsiribotų tik prie 20A, droseliukų įsisotinimas dar irgi toli (150 mA berods). Pirma pabandykime užmesti dar kokio 1 μF keraminį kondensatoriuką ant įėjimo. Jeigu nepadės, tuomet pabandysime be diodo ir išėjimo kondensatoriaus. Tuomet oscilograma nebus tokia graži, bet įtampa ir srovė impulsų pikuose turėtų būti žymiai didesnė (gali greitai nusibaigti LEDas…). Stebėtina, bet vizualiai 1 μF kondesatoriukas padėjo – prieš tai jungiant konbinacijas 1+2+3 arba 1+2 LED švietė taip pat arba net tamsiau, o dabar šviečia ryškiau. Teks iš naujo viską matuoti
Nustatymas
LED srovė (*)
Įtampa (**)
Mait. srovė
Mait. įtampa
Galia
Jungikliai išjungti
0 mA
0 V
3,74 mA
1,5 V
5,61 mW
3
6,5 mA
2,830 V
14,89 mA
1,5 V
22,34 mW
2
8,5 mA
2,952 V
27,27 mA
1,5 V
40,91 mW
1
11 mA
2,976 V
32,32 mA
1,5 V
48,48 mW
2+3
12 mA
3,037 V
41,93 mA
1,5 V
62,90 mW
1+3
13,9 mA
3,49 V
45,80 mA
1,5 V
68,7 mW
1+2
16,5 mA
3,122 V
60,85 mA
1,5 V
91,23 mW
1+2+3
21,5 mA
3,179 V
77,32 mA
1,5 V
115,98 mW
* – LED srovė teorinė, matavimui nepasilikau kontaktų ** – įtampa ant kondensatoriaus C1
Va, dabar jau panašiau į teisybę, tiek įtampa ant kondensatoriaus, tiek ir srovės bei galios tolygiai didėja, proporcingai pajungiamam induktyvumui. Kad būtų patogiau grafinis vaizdas:
Mėlyna LED srovė – mūsų teorinė srovė, oranžinė linija – pamatuota maitinimo srovė. Žalia – kondensatoriaus ir tuo pačiu LED, įtampa. Keistas išsišokimas ties 6 punktu (3,49 V) ir sumažėjimas prie 7 punkto (3,122 V), bet čia jau gali būti dėl procesų PN sandūroje, pavyzdžiui, degradacijos, nes srovė jau artėja prie 20 mA, kas LEDui jau gali nepatikti. O geltonasis, naudingumo koeficiento, grafikas yra panašiai toks, kokio reikia tikėtis – aprašymas sako, kad naudingumo koeficientas yra 80 %. Mūsų atveju, bendras visų matavimų vidurkis yra 56,89 %, be pirmojo matavimo, kurio šiaip nereiktų skaičiuoti, nes LED išjungtas, 65,02 %, o vidurkis nenaudojant mazochistinių srovių ir valdikliuko prievartos – 70,41 % (pozicijos 3, 2 ir 1 arba srovės 6,5 mA, 8,5 mA ir 11mA), kas visai netoli aprašyme duotos vertės. Reikia nepamiršti ir galimų paklaidų, matavimo įrangos netikslumų ir panašių dalykų.
Išvada – schemą reikia taisyti, pridedant 1 μF kondensatorių valdiklio įėjime, o šiaip schema veikianti ir galima ją drąsiai naudoti.
Ir paskutinis skaičiavimas – tai kiek gi laikys D tipo baterija prie tokių srovės vartojimų:
Srovė
Nustatymas
Teorinis LED švietimo laikas (*)
14,89 mA
3
852 h / 35,5 paros
27,27 mA
2
465 h / 19,3 paros
32,32 mA
1
392 h / 16,3 paros
41,93 mA
2+3
302 h / 12,6 paros
45,80 mA
1+3
277 h / 11,5 paros
60,85 mA
1+2
208 h / 8,7 paros
77,32 mA
1+2+3
164 h / 6,8 paros
* – naudojant straipsnyje rekomenduojamą bateriją, iškrovimas iki 0,8V
2022.06.06
Tolimesni eksperimentai su visokiais diodais parodė, kad PR4401 visgi nėra tokia foolproof arba дуракоустоичивая – su esame schema kartais nepasileisdavo. Bandymai parodė, kad prie 1,5V ir 6,5 mA pasileidžia visais atvejais ir su visais bandytais LED (baltais ir raudonu), su 8,5 mA ir 11 mA pasileidžia tik su baltais, su aukštesnės srovėm pasileido tik su šaltai baltu LED, su šiltai baltu nebe. Spalva ir baltumo temperatūra šiuo atveju ne rodiklis, garantuojantis veikimą ar neveikimą, bet kadangi LEDai šrotiniai neturiu kaip kitaip jų identifikuoti (pavyzdžiui, pagal markę). Pradėjus galimų klaidų ir kitokių neveikimo priežasčių visgi priėjau išvados, kad neveikia dėl:
Ištrauka iš aprašymo
Čia minimas kondensatorius nuo 100 nF iki 1 μF, mūsų schemoje C1 = 1 μF. Talpos sumažinimas iki 470 nF teigiamo rezultato raudonam LEDui nedavė, PR4401 vis dar nenorėjo veikti. Beje, tais atvejais, kai neveikė stipriai sukyla maitinimo šaltinio srovė, net iki 0,2-0,3A, kas šitas schemai yra gerokai per daug. Matyt kažkas užsigeneruoja arba atvirkščiai neužsigeneruoja ir lieka pastrigę ties GND… 100 nF irgi nepadėjo, užtai visiškai be jokio kondensatoriaus užsikūrė ir veikia visais srovės režimais. Todėl schemos universalumui ir tinkamumui visiems LED, kondensatorių C1 pašalinam ir nebemontuojam. Diodas D1 tokiu atveju irgi tampa nereikalingas, bet mūsų schemoje jis liko, sekančiu gamybos etapu bandysim be jo.
Ir pagrindinė tikslinė išvada – net ir siurbiant maksimalią pamatuotą srovę iš baterijos 77,32 mA, ji vis tiek yra ~2,6 karto mažesnė, nei valgytų ta kaitrinė lemputė (200 mA), t. y., baterija gyvens ~2,6 karto ilgiau, plius LED šviesumas nemažės išsikraunant baterijai, kaip būtų su kaitrine lempute.
Trumpas straipsniukas tiems, kam įdomu, nes nebus kažkokios analizės ar kokių protingų dalykų, tiesiog eilinis remontukas. Šį kartą apie Wurth suktuką, mažiukas, bet galingas, modelis S 10-A. Visgi jis kažkodėl nustojo veikti ir atsirado pas mane. Priminei apžiūrai – ardom. Tai nėra sudėtinga, tik daug Torx varžtelių atsukti reikia ir iš baterijos įkišimo galo ištraukti tokią metalinę kabę, kuri laiko rankeną, kad neišsiskėstų :).
Išardžius iš karto pasimato ir neveikimo priežastis:
Štai matosi ir kaltininkai – porelė tranzistorių IRFH5300TRPBF. Nors jie, pagal aprašymą, ir laiko 336 A srovę, bet tik labai trumpą laiką, ilgalaikė srovė geriau neviršytų 30 A, geriau dar mažiau ir prie didelio radiatoriaus. O iš vaizdelio galima spręsti, kad tuos mažiulius kažkas prievartavo per stipriai ir per ilgai – perkaito ir išleido tą paslaptingą dūmelį, be kurio viduje jokia elektronika neveikia. Trečioje foto jau nauji tranzistoriukai, pakeisti ir to užteko – suktukas atsigavo. Tuo pačiu ardymu įsitikinau, kad varikliukas veikia, šepetėliai ir kolektorius dar gyvi. Beje, mygtukas, kuris turėtų ir sūkius reguliuoti, veikia tik vienoje padėtyje, toks ne iki galo įspaustas, ir nereguliuoja sūkiu. Bet mygtuko su visu komutatoriumi/kontaktoriumi pakeitimui neturiu :(.
Anksčiau neteko remontuoti Ctek gaminių, todėl šitas straipsnelis, bent jau pradžia, bus daugiau apie susipažinimą su Ctek kroviklio schemotechnika, sandara, pagaminimo kokybe. O tiek žinant jau galima bus pabandyti suremontuoti. Gedimas toks labai neinformatyvus – nekrauna. Ardymas nesudėtingas, šeši varžteliai ir korpusas atsidaro. Vaizdelis nemaloniai nustebino:
Tas nemaloniai nustebinęs dalykas ne kokie degėsiai ar sprogimo likučiai, o Ctek gaminio kokybė. Anksčiau laikiau Ctek visai gera įmone, gaminančia gerus, vidutinio lygio kroviklius. Bet PCB vaizdelis toks, lyg gamintų kokie paskutiniai kiniečiai gūdaus kaimo rūsyje – visur pilna fliuso, kuris dėl karščio ir laiko tapo nešvariai rudas, o kadangi fliusas dažniausiai būna rūgštinis tai ir galimai bus jo sukeltos korozijos padarinių. Taigi, pirmo žvilgsnio įspūdis toks. Toliau bandom analizuoti.
Pradėkit nuo mikroschemų markiravimo ir aprašymų paieškos.
Toliau – įėjimo schema.
Juodi maitinimo laidai viršuje, šalia mėlynas varistorius WALSIN 431K10D, šalia slepiasi toks žalias NTC termistorius SCK 103, skirtas apriboti srovę, kad įėjimo kondensatoriai nesrėbteltų pilna gerkle. Toliau filtruojantis įėjimo kondensatorius 1,0 uF MPX, X2 klasės. Šalia sinfazinis filtras ir dar vienas filtruojantis kondensatorius 0,47 uF MPX, X2 klasės. Ir pagaliau diodinis tiltelis RS406L. Pamiršau – ten šalia termistoriaus dar sumontuotas ir 3,15 A saugiklis. Po tiltelio didelis elektrolitinis įėjimo kondensatorius, 47 uF 400 V, tada droseliukas ir dar vienas toks pat elektrolitas. Tai ir visas įėjimas, nors negaliu pasakyti, kad čia mažai detalių, Ctek projektuotojai tikrai pasistengė užfiltruoti įėjimą. Iš tų pastangų spėju, kad aparačiukas ganėtinai triukšmingas elektromagnetiniame spektre, prie to prisideda ir plastikinis korpusas – neapsaugo nuo spinduliavimo. Ten šalia du vienodi tranzistoriai 5R250P. Iš to, kad tranzistoriai vienodi, plius ten šalia rudas kondensatorius (rezonansinis ?), plius dar vienas droseliukas (viršutinio peties tranzistoriaus valdymo izoliavimo transformatorius?) tarp didžiojo elektrolito ir aliuminio radiatoriaus, plius keletas diodų, spėčiau, kad panaudota klasikinė, vadinama Half-Bridge schema (paveiksliukas iš Interneto):
Gal taip, o gal ir ne, kol kas tik spėju, nes kroviklio schemos juk neturiu. Be to, paveiksliuke pavaizduoti BJT tranzistoriai, o čia panaudoti FET’ai. Esmės tas nekeičia, bet jei kam užeitų panika dėl to, kad ne tas tranzistorių tipas – taip, žinau, čia tik kaip schemos principo pavyzdukas :D. Bet užtai tokia schema pasižymėtų ZVS (Zero Voltage Switching) funkcija – mažesni nuostoliai, mažiau šilumos ir kiti geri dalykai. Tai kaip ir viskas su, taip vadinkim, galios įėjimu. Galios – nes iš čia pumpuojama pagrindinė galia (akumuliatoriaus krovimui). Visą šita schemos dalį, panašu, kad valdo NCP1207A PWM kontroleris.
Ant foto sužymėjau pagrindinius elementus. Atgalinis ryšys organizuotas paprastu 817A optronu. Ir visa ta smulkmė aplinkui, skirta FET tranzistorių valdymui. Viskas kažkaip padrikai išmėtyta, bet pagrinde tai ir visas pagrindinis, galios maitinimo šaltinis.
Pagal schemą, labai panašu, kad bandyta pasiekti NCP1207A kaimyno (NCP1392) darbo principus. Schema:
Akivaizdu, kad šita schema žymiai labiau atitinka mikroschemos, valdančios du tranzistorius Half-Bridge režimu, principą. Ctek gi panaudojo specialų mažiuką transformatoriuką, kad tranzistorių atidarymo fazės būtų priešingos. NCP1392 iš karto valdytų tranzistorius priešingomis fazėmis, t. y. kol vienas atidarytas – kitas uždarytas ir atvirkščiai.
Plokštės viršutinėje pusėje yra dar vienas PWM kontroleris – ICE3B0565J, Infineon Technologies gaminys.
Prie kontrolerio priklauso ir pora matomų elektrolitinių kondensatorių, diodas, rudas metalizuoto poliesterio kondensatoriukas ir mažasis transformatorius. Tuomet dar žali, turbūt mažo ESR, elektrolitiniai kondensatoriai ir pora trikojų – MC78L05ACP (REG1) ir MPS2907AL (prie T2, jo žymėjimas Q9 – nesimato). Su MC78L05ACP iš karto viskas aišku – 5 VDC, 100 mA stabilizatorius, smulkmės ir valdymo elementų maitinimui. O tas MPS2907AL yra tranzistorius. Kol kas pagalvojam ką turim – yra du maitinimo šaltiniai, vienas didelis ir galingas, kitas silpnutis, maks. 100 mA, skirtas mikroschemų maitinimui. Būtų logiška, kad įjungus prietaisą, pirma įsijungtų tas silpnasis maitinimo šaltinis, paleistų valdymą, visą logiką ir, jeigu jau reikia, logika paleistų tą didįjį maitinimo šaltinį akumuliatoriaus krovimui iki 10 A srove. Ir labai trumpai apie išėjimą:
O trumpai, nes čia nelabai ko yra iš galios elementų, o tos smulkmės iš PCB apačios neverta ir minėti. Taigi, diodas prie radiatoriaus IPA040N06N, keturi dideli kondensatoriai 1800 uF 25V ir didelis išėjimo droselis, irgi RF ir EMI filtravimui. Mažiukas transformatoriukas T5 turbūt krovimo srovės matavimui, vienintele apvija teka srovė, kuri indukuoja įtampą kitoje apvijoje, kur daugiau smulkių vijų, tada pamatuojama įtampa, kuri greičiausiai beveik tiesiškai priklauso nuo srovės. Tie trys paderinimo rezistoriai irgi kažkam skirti, logiška būtų galvoti, kad išėjimo srovės reguliavimui. Kodėl trys ? Matyt todėl, ka dkroviklis protingas, turi kelis krovimo ir gal kokios desulfatacijos režimus, tai trim rezistoriais galima nustatyti trijų režimų darbo sroves. Turbūt :D. O tas baltas kankoliukas su juodu laiduku ant didžiojo droselio – temperatūros daviklis. Nežinau kiek logikos ar poreikio tam dalykui, nu bet jis čia yra.
Taigi, žinome šiek tiek apie schemą, žinome (turbūt) apie maitinimo šaltinių veikimo logiką, žinome, kad schema sumėtyta padrikai ir kad Ctek nelabai ką toliau už kinietišką piguvą, bet pliusas, kad naudoja bent jau žinomų gamintojų detales, o ne visiškus kinietiškus padirbiniu. Dabar jau būtų galima daryti kokią nors pirminę diagnostiką. Jei ką, kad nekrauna išbandžiau dar prieš straipsnelį :D. Bet LEDukai šviečia, gera žinia, matyt tas silpnasis maitinimo šaltinis gyvas, tai galima sakyti pusė kroviklio jau sutaisėm.
Toliau tikrinam nuo išėjimo pasitelkę į pagalbą oscilografą. Pačiam gale, už išėjimo tranzistorių – nieko (tiksliau kažkodėl nedidelė minusinė įtampa, apie -0,5 V), o turėtų būti apie 13,4 VDC. Ok, slenkam per schemą link įėjimo – praeinam saugiklį ir, išėjimo droselį, čia tie didieji įėjimo kondensatoriai. Ant jų turėtų būti irgi panašiai 14 VDC. (išėjimas + PM sandūra) – nieko. Sekantis jėginis elementas IPA040N06N tranzistorius, gaunantis AC tiesiai iš impulsinio tranzformatoriaus. Iš tranzistoriaus išėjimo nėra, į tranzistorių irgi niekas neatimpulsuoja iš transformatoriaus. Ok, ties šita vieta jau aišku, kad maitinimo šaltinio išėjimas greičiausiai geras, o nėra įtampos generavimo pirminėje apvijoje. O čia jėginiai elementai yra du tranzistoriai IPP5R250P. Matuojam viršutinio peties tranzistoriaus užtūros įtampą – nieko, o vat ant apatinio peties – 13,2 VDC. Aha, tai vietoje tranzistorių junginėjimo paeiliui, visada atviras yra apatinio peties tranzistorius. Reiškia generacijos nėra, įtampos pirminėje nėra, antrinėje nėra, ir toliau niekur irgi nėra. Čiumpam tą NCP1207A PWM kontrolerį.
Tipinėje schemoje iš aprašymo turime tik vieną tranzistorių, bet esmė nuo to nesikeičia – iš 5 kontakto turi išeiti valdymo impulsai, kuriuos papildomas transformatoriukas padaro priešingos fazės, antram tranzistoriui. Matuojam – iš 5 kontakto išeina grynas 13,2 VDC. Nuolatinė įtampa… Ir priėjome šiokią tokią neveikimo priežastį – nėra PWM iš PWM kontrolerio. Su nuolatine įtampa ir transformatorium toli nenuvažiuosi… Iš tikrųjų, su nuolatine įtampa transformatorius suveikia tik dviem atvejais. Kas žino kokiais ? Šitą klausimą mūsų klasei uždavė buvęs mūsų fizikos mokytojas daugiau kaip prieš 20 metų ir aš vienintelis žinojau atsakymą :D. Tikiuosi dabartiniai elektronikai ir prijaučiantys jau visi žino tokius dalykus :). Lyrinis nukrypimas, grįžtam prie temos. Taigi, valdiklis gali neveikti dėl savo paties gedimo arba dėl ko nors iš pagalbinių schemos dalių gedimo, pavyzdžiui, optrono, srovės matavimo ir pan. Ant optrono LED įėjimų žinoma nieko įdomaus, kažkas apie 500 Vpp, tai kaip ir 0 V. Dėl to tranzistorinė optrono dalis turėtų būti uždaryta ir antras valdiklio kontaktas neprijungtas prie minuso ir valdiklis turėtų leisti tranzistoriams spragsėti į transformatorių įtampos porcijas. Optrono LED valdymo grandinė sveika… Visgi panašu, kad kaltas bus pagrindinis PWM kontroleris.
Ilgokai užtruko gauti PWM kontrolerį ir kaina, kaip už tokį spirgiuką gan didelė, bet pagaliau atėjo ir pakeistas.
Štai vaizdeliai paeiliui – mikroschema numontuota, viduryje jau išvalyta vieta ir dešinėje sumontuota nauja mikroschema. Sumontuota gražiai, bet vis tiek neveikia – vis dar neatsiranda PWM generavimas. Todėl sekančios tikėtinai blogos detalės – puslaidininkių smulkmė. Mažai tikėtina, bet vis tiek pradedu tikrinimą. Jo eigoje netyčia čiuptelėjau ir viršutinio peties tranzistoriaus valdymo transformatoriuką. O, pala pala, kas gi čia dabar ? Kodėl transformatorius niekaip „neskamba” ? Juk jame turėtų būti dvi apvijos… Hehe, štai ir dar vienas signaliukas kas gali būti nusprogę. Nesitikėjau, kad gali būti ir transformatoriukas, bet kartais ir man pasiseka rasti gedimą . Išlitavus spėjimas pasitvirtino – kažkaip sugebėjo nutrūkti abiejų apvijų laideliai. Galbūt nuo sutrenkimo. Tai, aišku, sąlyginai įrodo, kad PWM valdiklis nekaltas ir jo nereikėjo keisti, bet – gyveni ir mokaisi. Ok, bandom restauruoti transformatoriuką, visų pirma nulupau feritą su apvijom nuo pagrindo, po to viską suklijavau ciano akrilatu, sulitavau nutrūkusius laidelius ir padengiau apsauginiu laku kietėjančiu nuo UV lemputės. Dabar jau tarp kraštinių kojyčių atsirado kontaktas. Šiokie tokie transformatoriuko apvijos parametrai:
Laidelio šerdies diametras 0,2 mm
21 vija (sudvejintos, abiem ritėms), atsargiai su teisingu fazavimu
1,56 mH vijos induktyvumas
97,4 Ω vijos varža
Induktyvumo ir varžos matavimas darytas multifunkciniu testeriu T7-H. Manyčiau juo aklai pasitikėti negalima, bet gal kaip šioks toks orientyras tiks. Bet transformatoriukas restauruotas ir sumontuotas, pypsim ant kojyčių ir viskas pypsi :
Tikrinai – valiooo, viskas veikia! Išsivalom fliusą ir klijuojam transformatorių silikonu, kad nenuvibruotų. Štai ir baigtas remontas.
. Žalioje pusėje dar porelė didelių rezistorių – srovės matavimo šuntai, pilkoje visokia neįdomi analoginė smulkmė ir viena mikroschema – JRC gamybos 4558D operacinukas, jeigu kartais reiks keisti, dėsiu kilmingesnį, Texas Instruments RC4558. Ir trys paderinimo rezistoriai, reiks pažiūrėti, kam jie skirti. Numontavus visą plokšte pasimato ir displėjaus moduliukai.
, todėl prisiminiau tokį senovišką žodį 
, guess what are they. Ok ok, I tell you, its 
.
. Visi žinome, kad relytės nelabai mėgsta induktyvinių apkrovų (el. variklių, solenoidų ir panašiai), nes ilgainiui jų kontaktai nudega dėl elektros lanko, kibirkščiavimo ir panašių dalykų. Dėl to didžiąją dalį tokių relių keičiu SSR (Solid State Relay) relėmis. Bet šiuo atveju nepakeičiau, nes neturėjau tinkamų SSR’ų, o buvo šeštadienis, plius dar ir skubiai reikėjo remontuoti, nes mašiną į garažą reikia įvaryti… Taigi, pirmas sprendimas buvo pasikeisti relytes ir džiaugtis gyvenimu, tai yra vartų važinėjimu, toliau. Relytes gavau Lemonoje, Finderio gamybos, tos visai neblogos ir tiiikrai geresnės už buvusius bevardžius kiniečius RayexElec. Pakeičiau visas buvusias relytes, nes negali žinoti, kada numirs sekanti ir viskas veikia. O tuo pačiu susitvarkiau ir tą neveikiantį apšvietimą. O čia jau prasideda ir tas kalchozinimas.
nes man už tai nemokama 
. Tam reikalui naudosime specialų LED valdiklį, kuris paims 1,5V ir padarys taip, kad LEDas žibėtų maitinamas teisinga srove. Ir dar – o kaip bus jei baterija išsikraus ? Reikia numatyti, kad nebus ji visą laiką 1,5V. Kadangi LEDams reikalinga pastovi srovė, žiūrim baterijos aprašymą ir matom:
:
