Category / Elektronika

Elektronikos gamintojų logotipai 2021.04.03 at 18:29

Šitame puslapyje radau labai naudingą dalyką :). Pravers tiems, kam reikia atpažinti visokius įvairių mikroschemų ir kitokios elektronikos gamintojus.

Resident DJ 21 mikšerio tobulinimas 2021.02.16 at 17:17

Anksčiau rašiau apie mikšerio remontą, iki šiol naudojamės ir džiaugiamės šituo prietaisu. Atėjo laikas jį truputį patobulinti, nors gal ir nėra visai labai labai būtina, bet būtų privaloma jeigu įranga naudojama ilgą laiką. esminis patobulinimo dalykas – linijiniai maitinimo stabilizatoriai L7805CV turėtų būti pakeisti geros kokybės impulsiniais maitinimo šaltiniais. Pirminė to priežastis – visiškas linijinių stabilizatorių neekonomiškumas, o tai pasireiškia perdėtu kaitimu. Pakeitimo sąlygos:

  1. Maitinimo įtampa 16V (taip taip, svilino nuo 16V iki 5V)
  2. Maksimali srovė – 1,5A. Tiek nereikia, bet L7805 tiek maksimaliai gali palaikyti, o juk pakeitimą ieškom ne tik šitam mikšeriui – kitam prietaisui jau gali prireikti ir 1,5A.
  3. Išėjimo įtampa 5V.

Sąlygos paprastos, iš pačio L7805 aprašymo. Toliau galima truputį paskaičiuoti.

P = U×I;

P = (16V – 5V)*1,5A = 16,5 W;

Taigi, prie maksimalios apkrovos ir 1,5A srovės tas stabilizatorius veiks kaip 16,5W šildytuvas. Toliau iš L7805 aprašymo, TO220 korpusui be radiatoriaus:

RthJA = 50 °C/W;

Iš čia – esant standartinei aplinkos temperatūrai 25 °C, pačio stabilizatoriaus temperatūra bus 850 °C. Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis jam privalomas radiatorius ir gan didelis. Imkime realesnę srovę – USB standartas, 0,5A. Tuomet šildys kaip 5,5W ir kais iki ~300 °C. Panašu, kad net ir su 0,5A tam čipui nedaug šansų ilgai išgyventi. Taigi, matom, kad to daikto efektyvumas žemiau plintuso. Todėl jamam tikrą japoną, Murata firmos OKI78SR5/1.5-W36C stabilizatorių.

Dydis beveik toks pats kaip ir 7805, o efektyvumas net 90,5%, t.y. prie maksimalių 7805 apkrovų jis šildyt tik už maždaug 1W.

Trumpa parametrų suvestinė:

Sumontavus tikrai neužima daugiau vietos nei 7805. Palyginimui vienas iš dviejų 7805 vis dar vietoje.

Toliau bandymas. Po poros valandų ties ta vieta kur yra reguliatoriai gal truputį ir šilta… Su 7805 ten jau buvo juntamai karšta. Reiktų žinoti, kad prie didelio įėjimo ir išėjimo įtampų skirtumo 7805 ar bet koks kitas linijinis stabilizatorius valgys daugiau galios nei jo maitinamas prietaisas.

Ir – reziumė. Nenaudokite, vaikai, tų senųjų technologijų, krenų (KPEH) ir panašaus šroto – yra puikiausių, mažų ir galingų stabilizatorių.

DELL Inspiron 15 Series 3000 pagrindinės plokštės remontas at 16:05

Neilgas, bet, tikiuosi, pažintinis straipsnelis, apie nešiojamų kompiuterių pagrindinių plokščių diagnostiką, todėl tik tai kas į temą, be lyrinių nukrypimų. Simptomas – neįsijungia, tikimės lengviausio – kas nors su maitinimo grandinėmis. Išrengiam pagrindinę plokštę:

Greitai susimatuojam varžas tarp masės ir visų maitinimo šaltinių (principe, visų droseliukų). Viskas kaip ir normos ribose, išskyrus didžiausią droselį prie procesoriaus. Čia varža tik 0,4 Ω, turint galvoje, kad testerio laidų varža ~0,2 Ω, lieka visai visai nedaug. Nukėlus droselį trumpas lieka procesoriaus pusėje… O tas maitinimo šaltinis skirtas procesoriaus branduolio maitinimui. Šitas Haswell’as yra mažos įtampos, bet kažkaip nujaučiu, kad 0,2 Ω branduolio varža jau yra per maža. Nors ir nebūtinai… Bet jau pirmieji maitinimo šaltinių matavimai nuliūdino – viskas su jais yra gerai… Pirmas ženklas, kad viskas blogai. Todėl tik dėl straipsnelio pratęsiau bandymus. T.y. tolimesnės diagnostikos procedūra. Tam mums reikės schemos ir oscilografo. Ir nereikia čia man tų „ūūū, iš kur pas mus, paprastus elektronščikus, oscilografai“. Oscilografo reikia, gi ne kavamalę remontuojam, o kompą. Taigi, schema yra čia. Pirmoje eilėje susirandam vadinamą „power up sequence“ – įsijungimo tvarką. Štai:

Šitoje schemoje nepasakyta, kodėl kai kurie skaičiai neigiami, taigi, priimam, kad jie atspindi dalykus, kurie įvyksta iki įjungimo mygtuko paspaudimo, o teigiami – po mygtuko paspaudimo. Nes mygtukas pažymėtas pirmu numeriu :). Taigi, patikrinam įtampas ties kiekvienu mėlynu burbuliuku ir mūsų atveju viskas gerai, kol neateinam iki 4 numerio. O ten – šnipštas. Antras ženklas, kad viskas blogai – 4 numerį valdo procesorius. Bet negi mes taip ir nusiraminsim, reikia gi įsitikinti, kad tikrai tikrai viskas gerai iki 4 numerio. Tam naudojam va šitą diagramą:

O čia, taip sakant, grafiškai pavaizduoti tie mėlyni burbuliukai su skaičiais. Kiekvieną iš tų loginių lygių galima atrasti schemoje, tuo pačiu randant ir jų pamatavimo tašką. Čia jau reiktų naudotis oscilografu. Pradedam nuo +RTC_VCC, kas būtų BIOSo baterijos įtampa ir einam paeiliui per visus punktus – nes kol bent vienas iš punktų neatitiks nustatytos vertės – procesorius nepaleis kompiuterio. Mano atveju viskas atrodė va taip:

Taigi, viskas OK, net ir mygtuko paspaudimas gerai veikia. Keista buvo tik dėl +VA_PCH_VCC5REFSUS – tokio schemoje iš viso neradau, bet su 5V viskas OK, tai priėmiau už gerą, PM_RSMRST# irgi neradau, kažko perkrovimo signalas… PCH_SUSCLK_KBC irgi nepereina į grynai aukštą lygį, lieka toks meandras. Bet kadangi čia irgi kažkoks CLK (clock) signalas klaviatūrai ar jos kontroleriui (KBC), primečiau, kad clockas ir turėtų būti clockinantis, t. y. meandras, 33,33 kHz. Taigi, vėl grįžome į pradžią – nors viskas kaip ir gerai, procesorius neišduoda PM_SLP_S4# ir PM_SLP_S3#. Bet pasakysiu jums kaip paslaptį, Haswell’ai taip patyliukais ir numiršta. O pakeitimas komplikuotas – procesorius tiesiogiai prilituotas prie pagrindinės plokštės.

O toliau susumuojam – reikia keisti procesorių, kuris yra šiaip sau toks, i3 kažkuris, ekrano vyriai išlaužti iš korpuso, klaviatūroje trūksta kelių klavišų… Summa summarum – remontas nerentabilus ir dalys keliauja šrotelin, laukti geresnių dienų.

Rigol DS2072A opcijų atrakinimas 2020.12.19 at 12:06

Ok, gerbiamieji, nesakau, kas esu super-duper 31337 H4XØR, bet visgi tas reikalas po truputį vyksta dar nuo mokyklos laikų, plius be jo neįmanomas progresas, mokymasis, pažinimas ir naujų išradimų darymas. Dabar jau turbūt nelabai kas pamena, kad 31337 buvo vienos, visai neblogos, programėlės veikimo portas, prievadas lietuviškai. O kas pirmas ras kokia tai buvo programėlė 🙂 ? O Internetiniam folklore 31337 = ELEET, pirmoji paskirtis buvo truputį kita, bet ilgainiui peraugo į bendrinį Internetinio elito – hakerių, ženklą. Taigi, kad nebūtumėm lameriais, būtinai reikia kažką padaryti. Dabar po ranka pasipainiojo Rigol DS2072A su demonstracinėms galimybėmis:

Ir tos demonstracinės galimybės visai naudingos hakinant kitus dalykus, todėl visai norėčiau, kad jos nesibaigtų. Gerai, kad Rigol’is nespaudžia – visus prietaisus gamina vienodu hardwaru, o apriboja tik programiškai. Nu beveik. Taigi, pirmu žingsniu reikia parsisiųsti oscilografo programos dump’ą. Tam reikia oscilografui nusiųsti komandą:

:SYST:UTIL:READ? 1,33554432

Ir geriausia, kad ją galima nusiųsti per firminę Rigol programą Ultra Sigma:

Arba pasinaudoti kokia tai vokiška programa, kuri moka tą patį – Rigol Bildschirmkopie (ten prisijungti rekomenduoju per LAN – paprasčiau). Tada per SCPI meniu nusiųsti tą pačią komandą.

Taigi, finale turim pavadinimas.scpi failą, kuriam, pervadinimo būdu, reiktų pakeisti galūnę iš scpi į bin. Po to bus pavadinimas.bin. Tą failą reikia sušerti programėlei, sugeneruosiančiai kodus. Pasinaudojau Rigup 0.4 versija (Internete galima rasti ir kitų versijų, bet suveikė, tai ir neieškojau). Taigi, įmetam tą savo gautą 32MB .bin failą į rigup’o papkę, atsidarom ten CMD ir rašom komandą:

rigup ds2072a 1.bin

Čia: rigup – programos pavadinimas, ds2072a – jūsų oscilografo modelis (nebūtinai ds2072a), 1.bin – mano išsaugotas bin failiukas (jo pavadinimas gali būti bet koks, svarbu gale būtų .bin). Spaudžiam Enter ir žiūrim rezultatą:

Heh, iš karto griebiam geriausią, tą apatinį. Rašiau kokius tris kartus į oscilografo įvedimo meniu, netiko. Ok, galvoju, bandom truputį prastesnį variantą, antrą nuo apačios, vis tiek 300 MHz man nereikia. Bet kadangi jau tingėjau sukiojant ratuką rinkti kodą – nusiunčiau jį per Delta Sigma SCPI. Tos programos ir komandos vaizdas jau įkeltas, antras paveiksliukas nuo viršaus. Pati komanda:

:SYSTEM:OPTION:INSTALL 2G4UK346HWZKMZBRSZHZDA8QCYVM

Čia išlieka :SYSTEM:OPTION:INSTALL, o po tarpelio įkopijuokite sugeneruotą kodą, be tarpų, brūkšniukų ir t.t. Nu kaip ir viskas – siunčiam komandą, jeigu kodas tinka oscilografas pyptelna, kažką parašo, persikrauna ir voilà:

Raskit 3 skirtumus :D. Programėlių nededu – jos laisvai prieinamos Internete. Delta Sigma iš Rigolio, visa kita dėdė Googlas suras.

Chm, kažkaip po šito dar nesijaučiu hakeresnis… Labiau „script kiddie“… Nieko, yra ir daugiau ką хакнуть.

Eilinis maitinimo blokelio remontas 2020.11.30 at 12:35

Jaučiu daugiau neberašysiu apie tokius eilinius, standartinius, maitinimo blokelių gedimus – nuobodu :D. Net niekas nesprogo. Bet apie šitą parašysiu, nu nes tuoj Kalėdos ir Nauji, o čia susiję :D. Buvo toks kinietiškas (nebūtinai pagal gamybos vietą) maitinimo blokelis, kurio visas darbas buvo maitinti eglutės girliandą:

O gedimas toks, kad iš karto buvo galima atspėti kaltininką – girlianda pradėjo mirksėti.

Kažkaip tikėjausi, kad ardyti bus sudėtingiau, bet leidau tam blokeliui pabendrauti su tvirtesniu peiliu ir galinis dangtelis pakšt ir atšoko.

Ir iš karto matosi kaltininkas, patvirtinęs pirminę ir visiems impulsiniams maitinimo blokams teisingą diagnozę – išsipūtęs kondensatorius.

Remontas paprastas, tiesiog pakeisti kondensatorių.

Bet aš nebūčiau aš, jeigu viską daryčiau tik standartiškai, netobulindamas. Šitoje vietoje pagerinimas labai greitas – galiniam kondensatoriui į pagalbą lygiagrečiai „priklijuotas“ keraminis kondensatorius – sumažins ESR, mažiau šils elektrolitas, tuo pačiu ir laikys ilgiau.

Keraminis apibrauktas raudonai :).

Resident DJ 21 mikšerio remontas 2020.11.09 at 12:29

Sugalvojau, kad reikia man „prie ūkio“ mikšerio. Mikseris (arba Mikšeris, angl. Mixer) – įrenginys audio signalams sumuoti, apdoroti. Pats įrenginys gali būti aparatinis arba programinis (t.y. atskiras prietaisas arba programa kompiuteryje), o apdoroti gali analoginius arba skaitmeninius audio signalus. Ir toks sutapimas – papuolė paprastas mikšeriukas Resident DJ gamybos DJ-21 aparačiukas su gedimu. Kadangi šita technika nėra baisiai sudėtinga, o konkrečiai šitas modelis toks ne prie Hi-End’ų, tai primečiau, kad turėčiau nesunkiai jį suremontuoti. Atrodo jis va taip:

Paprastas, bet turi visas reikalingas funkcijas ir visai neblogą garso valdymą ir kokybę. Skrodimas ir vidurių vaizdas:

Kaip ir sakiau – viskas elementariai paprasta. O gedimas tame, kad neveikia USB grotuvėlis (ir turbūt BlueTooth funkcija, netikrinau). BT moduliukas apačioje dešiniam kampe gyvena, o USB grotuvėlis virš jo (nuotraukoje nuimtas). Štai jis:

Surinkimo kokybė nenustebino, piguva yra piguva…

Pirmas dalykas ką pastebėjau – nėra maitinimo nei ant USB, nei ant grotuvėlio moduliuko. O priežastį radau panaudodamas super ypatingą prietaisą, kurio net AliExprese už jokius pinigus nenupirksi – dešinės rankos rodomąjį pirštą. Taip taip, būtent su juo paklibinau porą 5V stabilizatorių ir jie iškrito iš PCB:

Eiliniai 7805 stabilizatriukai, kurie nei labai geri nei efektyvūs. Bet pigūs ir savo darbą atlieka. Įdomu, kodėl jie taip „iškrito“? Kadangi čia linijinis reguliatorius, tai gamindamas 5V iš 12V jis visą perteklių „išgarina“ šilumos pavidalu. Ir kažin, ar nebus taip, kad išsilitavo begarindamas – juk reguliatoriai visai be jokių radiatorių. Ną, kad per kojytes iki lydviečių ateitų ~300° C nelabai tikiu, bet gal ten koks piguvinis lydmetalis, tirpstantis prie gerokai mažiau… Bet įlitavus abu stabilizatorius visos funkcijos pradėjo veikti.

Mikšeryje naudojami New Japan Radio operaciniai stiprintuvai NJM4558L.

Protingo laikrodžio remontas 2020.10.19 at 11:43

Tie „Smart watch“ dabar jau visai populiarūs pasidarė, principe, dėl to, kad atsirado pakankamai geras funkcionalumas, kokybė ir geri Ličio akumuliatoriai. Viena tokį prabangesnį laikrodį gavau remontui ir aš.

Čia jau su nuimtai dirželiais. Taigi, kaip tą moną išardyti ? Ogi paprastai – pašildom, kad suminkštėtų klijai, ir aštriu įnagiu atsargiai lupam lauk displėjų su visais viduriais.

Lieka laikrodžio korpuso kevalas, schema su displėjumi ir šiek tiek klijų. Klijai, žinoma specialūs, ne SuperMoment :D. Tokiais specialiais teks ir suklijuoti viską surenkant – tam atvejui, jeigu tektų dar kada nors ardyti, bus paprasčiau. O ko gi tas laikrodis neveikia ? Ogi mūsų draugė Korozija pasidarbavo:

Va kokie grožiai… Akumuliatorius, žinoma, iškrautas žemiau apsauginės schemos ribos, todėl nerodo jokios gyvybės. Taigi, visus tuos žalėsius valom su specialia Wurth chemija (pirma oksidų tirpiklis Art. Nr. 0893 60, paskui tirpiklio ploviklis 0893 65). Viską išvalius ir išdžiovinus reiktų pabandyti pakrauti akumuliatorių. Tam teko darytis specialų krovimo stendą:

Net жаба neužspaudė priklijuoti viską su prabangia kaptonine lipnia juostele. Turbūt dėl to akumuliatorius pasikrovė iki nominalios įtampos ir prijungus prie laikrodžio jis įsijungė. Dar padariau bandymą, laikrodis veikia, akumuliatoriui išsikrovus krovimas vyksta normaliai per gamyklinį padą ar doking steišiną (docking station). Belieka suklijuoti su specialiais klijais ir atiduoti savininkui. Specialių klijų markės neatsimenu, o pažiūrėt dabar neišeina, tai kol kas palieku tai, o vėliau, jei nepamiršiu, įrašysiu.

Paprastas atidėjimo taimeris 2020.08.24 at 14:23

Prisireikė man atidėti galinio prietaiso įjungimą keliomis sekundėm po maitinimo padavimo. Taigi, tikslas:

  1. Galinis įrenginys turi įsijungti su tam tikru uždelsimu po maitinimo atsiradimo.
  2. Schema turi būti paprasta
  3. Turi būti galimybė keisti suveikimo laiką. Kadangi tą daryti reiks tik vieną kartą taimerio gyvenime, keitimo procedūra gali būti ir nelabai patogi.
  4. Praktiškai neribotas maitinimo įtampos intervalas

Nu va taip kažkaip… Trumpi komentarai. Prie pirmo punkto kaip ir viskas aišku, paduodam maitinimą, po kažkiek laiko maitinimas perbėga pas apkrovą. Antras punktas toks įdomesnis – paprastai taimeriai konstruojami „ant“ 555, bet tada reikia tos mikroschemos, kondensatorių, rezistorių, gal net kokį diodą pastatyt, 555 maksimali išėjimo srovė, jei gerai pamenu, kažkaip apie 20 mA, o man reikia daugiau, taigi, tektų dar ir tranzistoriaus pagalbos paprašyt. Ir tada jau schema pasidaro ne tokia paprasta. Aišku, reguliuoti intervalus su 555 būtų visai paprasta, bet vieną kartą nustačius tinkamą intervalą daugiau ten lįsti gyvenime nebereikės, tai kam sudėtingesnė schemą naudot, kuri dar ir bus su daugiau detalių ir brangesnė? Paskutinis punktas irgi įmanomas. Taigi, jamam kondensatorių (taip taip, be jo išsisukt neišeis), porą rezistorių ir darbinį arkliuką (tranzistorių). Viska paimam į saują, papurtom, ir metam ant stalo. Schema gavosi, bet be kokių nors skaičiavimų neįdomu, kankom užmėtysit… Taigi, pradedam po truputį. Kad padaryti tikį uždelsimą paprasta naudoti RC grandinę – kondensatorius įsikraudinėja per rezistorių, įsikrovimo grafikas atrodo va taip:

Čia 100 μF x 16 v ir 100 kΩ rezistorius. Kas yra laiko konstanta τ tikiuosi pasakoti nereikia, visi prisimenam, kad apskaičiuojama ji taip:

τ = R·C;

Mūsų atveju 100000 Ω · 0,0001 F = 10 s. Taigi, tai yra laikas, per kurį mūsų RC grandinė įsikrauna iki 63.2% (t.y. 1-e-1) nuo maitinimo įtampos. Tokia vertė yra priimta ir mes su tuo nesiginčijam. Taigi, jau turim kylančią įtampą. Visi atmenam, kad mėgstu protingus tranzistorius ir kadangi jų turiu saujelę, tai visur ir naudoju, dėl to jamam BSP76. Jis atsidarinėti pradeda prie 1,3 V, standartiškai atsidaręs jau turi būti prie 1,7 V ir maksimali atsidarymo įtampa gali būti 2,2 V. Tejp… Norint keisti suveikimo laiką reiktų keisti kondensatoriaus arba rezistoriaus vertes. Arba imti tranzistorių, su aukštesne atsidarymo įtampa. O padidintas vaizdelis su mums reikiamu įtampos slenksčiu:

Taigi, 1,7 V bus po, maždaug, 1,2 sekundės – tinka. Kad kondensatorius ten sau toliau kraunasi mums jau kaip ir nesvarbu, pagrindinis darbas atliktas. Toliau prijungiam dar ir mūsų tranzistorių. Ant apkrovos va toks įtampos kitimas:

Taigi, tranzistorius atsidarinėja maždaug pusę sekundės, atitinkamai įtampos kilimui ant kondensatoriaus. Štai ir priėjome tą vietą, kur jau galima viską sudėlioti į bendrą schemą.

Schema sudaryta iš jau minėto kondensatoriaus, 100 μF x 16 v, kraunasi jis per 100 kΩ rezistorių. Ir protingasis BSP76, kurio maksimali srovė 1,4A, pajungiau tą didesnę lempukę iš video – jis apsiribojo ties 1,4A ir niekas nesudegė, o normaliai ta lempukė valgo apie 1,6 A :).

Toliau – kondensatorius pasikrauna ir, atjungus maitinimą, krūvis kurį laiką išlieka. Todėl vėl prijungus maitinimą jo įsikrovimas prasideda ne nuo 0 V, o nuo kažkiek, t.y. ir laikas, reikiamas pasiekti 1,7 V yra trumpesnis. Norėtųsi, kad krūvis kondensatoriuje gyventų nelabai ilgai.

Schemą galima truputį patobulinti pridėjus paprastą Šmito trigerį (Schmitt triger). Su jo pagalba galima lėtai kylančio ir krintančio signalo frontus padaryti stačiais, tas galioja, jeigu reikia, kad tranzistorius atsidarytų iš karto, nes šiuo atveju bazės/užtūros (Base/Gate) įtampa kyla ne momentaliai, o pagal kondensatoriaus įsikrovimo įtampą, todėl tranzistorius atsidaro palaipsniui, nors tai ir netrunka 10 minučių, bet tas pereinamasis procesas yra ir gali tam tikrais atvejais trukdyti gyvenimui. Tas ir su tranzistoriaus uždarytmu. O vat Šmito trigeris mums čia padeda tuo, kad jis atsidaro pilnai ir sąlyginai iš karto, jo įėjimo įtampai pasiekus nustatytą ribą, taigi, taip iš, pavyzdžiui, sinusoidės galima padaryti stačiakampį meandrą. Jis gali pridėti tam tikrą histerezę, bet mūsų atveju tas neaktualu.

MeanWell ELN-30-12 maitinimo šaltinio remontas 2020.08.14 at 15:15

Net nežinau ar verta šitą straipsniuką rašyti – viskas banalu iki negalėjimo, impulsekas, tradiciškai pasipūtę kondensatoriai… Bet apie MW lyg dar nerašiau, tai trumpai ;).

Taigi, pacientas ilgą laiką maitino lubinį LED šviestuvą, po to praėjo atsijunginėti, ir taip kokius 3 metus nekišau prie jo nagų, kartais šviesdavo, kartais ne. Dažniau ne. Bet šiandien kažkaip nusibodo jau tas išsidirbinėjimas, tai nusprendžiau atlikti skrodimą. Rezultatas nei labai nustebino nei nuliūdino:

Didysis įėjimo kondensatorius ir du išėjimo blogi, pasipūtę, elektrolitas išbėgęs… Keista, kad dar kartais tas maitekas pasileisdavo.

Štai jie, blogiečiai, o į blokelį jau įmontuoti kiti. Mažesni 1000 μF x 16V, didelis 68 μF x 400V. Korpusas ir PCB išplauti specialia chemija, švarūs gražūs sumontuoti į krūvą. A, dar tokia smulkmena – mažuosius kondensatorius šuntavau prabangia NP0 tipo keramika. Tokie kondensatoriai nesensta, nedegraduoja, superstabilūs temperatūriškai. Šiaip būtų užtekę ir standartinių X7R, svarbiausia sumažinti ESR ir tuo pačiu nuostolius elektrolitiniam kondensatoriuje. Bet po ranka papuolė NP0, tai tuos ir sudėjau :).

DVI-I išėjimo schema 2020.07.16 at 15:32

Prisireikė čia tokiai vienai video kortai sustatyt į vietas išlaksčiusius SMD komponentus ties DVI jungtim, tai labai padėjo schemulka, ji bus tipinė, tai manau tiks visiems atvejams. Įsimetu, kad prireikus turėčiau po ranka :).

Paimta iš čia.