Dainiaus webaz – elektronika ir ne tik !

Šį kartą remontui papuolė toks Sorensen 20911365 hidraulinio lifto valdymo blokelis. Pats liftas montuojamas ant sunkiojo transporto kėbulų, gale, krovinio pakrovimui ir iškrovimui.

Gedimas buvo labai paprastas – neveikia. Remontas dar paprastesnis, viskas dėl korozijos. Suprantama, daiktas gyvena ant sunkvežimio, tai gauna turbūt ir drėgmės ir druskų žiemą, o tos tai viską supūdo. Dėl to kai kurie takeliai iš pradingo (ypač maitinimo). Remontas nors ir paprastas, bet reikalaujantis kruopštumo ir atsargumo – pradėję koroduoti takeliai nuvalyti ir perlituoti, dingę takeliai pakeisti laidukais.

Visi „nauji” takeliai padengti kietėjančia nuo UV žalia litavimo kauke (solder mask) ir atgal prilituotos jungtelės (irgi teko valyti nuo korozijos). Atrodytų nieko ypatingo, toks įrašas net neturėtų čia papulti, nes nelabai įdomus… Bet ne, įdėjau, nes schemoje naudojami BSP76 tranzistoriai, apie kuriuos rašiau dar 2015 ir nuo tada juos aktyviai naudoju. O tranzistoriai geri, ne patys pigiausi, pati schema gan gerai padaryta, kokybiškai, panaudotos dalys irgi ne visiskai prastos, dėl to dedam pliusą gamintojui – kad nenusipigino (bet antikorozinė apsauga galėtų būti didesnė).

Posted in: Elektronika by Dainius /
No Comments

Įprastai nerašau apie komercinius projektus, nes… Jie komerciniai :D. Bet šitą straipsniuką nusprendžiau parašyti, nes projektukas sąlyginai nesudėtingas, bet gali būti plačiai naudojamas. Ir tuo pačiu dėkoju Sigitui už rekomendaciją. Ir tai vis dar nebus reklama nes man už tai nemokama . Ok, pradedam. Taigi, ne taip seniai gavau užklausimą iš jachtininkų, kuriems susinorėjo patobulinti jachtose naudojamus indikacinius žiburėlius sumontuojant šviesos diodus (LED), tokie kaip žibintuvėliai, bet nedidelės galios. Išeitiniai duomenys tokie:

• Maitinimas iš D dydžio baterijos, t.y. maksimaliai 1,5V;
• Švietimo laikas – nenormuojamas, nes ilginamas tiesiog keičiant išsikrovusias baterijas;
• Minimalus arba jokio korpuso perdarymas.

O pats žibutėlis atrodo va taip:

Pagal logotipą galima rasti ir gamintoją – TREM ir tuos žibintuvėlius:

Matom standartines „laivines” spalvas – raudoną (kairio borto), baltą (gali būti įvairiai naudojama, pvz., laivo gale) ir žalią (dešinio borto). Ir taip, tame žibintuvėlyje naudojama 1,5V 0,2A (0,3W) kaitrinė lemputė. Sugromuliavus viską, kas jau pasakyta, galima apsirašyti ir suderinti techninę užduotį:

• Maitinimas iš D dydžio baterijos;
• Maksimalus švietimo laikas, panaudojant LED šviesos šaltinį;
• Kuo efektyvesnis baterijos išnaudojimas;
• Tas pats korpusas ir linzė.

Ir prasideda projektavimas… Visko jau turbūt neaprašysiu, nes gal ne viską atsiminsiu kas buvo daryta, bet pagrindinius momentus paminėsiu.

Visų pirma D dydžio baterija… Ji ir taip nėra maža, todėl turės sąlyginai didelę talpą, bet galima būtų naudoti dar ir skirtingų chemijų baterijas, turint tą pati dydį. Pradžioje renkamės tinkamą bateriją. Skaičiukus rašysiu nuo baterijų, esančių lietuviškų elektronikos pardavėjų kataloguose arba tų, kurias naudoju ir žinau, kad geros, todėl prireikus rasite tuos skaičiukus ir patys.

Chemija:	Cinko – anglies	Šarminė	Ni-Cd Ni-MH
Krūvis:	6-8 Ah	15 Ah	5-6 Ah
Energija:	10-12 Wh	20-22 Wh	3-7 Wh
Įtampa:	1,5 V	1,5 V	1,2 V
Kraunama:	Heh, norėtum	Ne	Taip

Yra ir kitokių, egzotiškesnių ir/arba brangesnių baterijų, bet apsiribokim šiomis, nes pigios ir visur yra. Ir manyčiau pasirinksiu šarminę Procell PC1300 bateriją. Nes naudojau – geros. Aprašymas yra čia. O su geru aprašymu ir projektuoti linksmiau. Taigi, bateriją turim, toliau reiktų apsispręsti, kokia srove maitinsim LEDą. Šiaip, lyginant su ta kaitrine 0,3W spingsule, LEDas šviestų stipriau net prie 5 mA, bet papildykime projekto užduotį – turi būti nustatoma LED srovė. Ir ties šita vieta turėtumėte jau pradėti sakyti „pala pala, o LED tai prie 1,5 V net nepradės šviesti”. Žinau . Tam reikalui naudosime specialų LED valdiklį, kuris paims 1,5V ir padarys taip, kad LEDas žibėtų maitinamas teisinga srove. Ir dar – o kaip bus jei baterija išsikraus ? Reikia numatyti, kad nebus ji visą laiką 1,5V. Kadangi LEDams reikalinga pastovi srovė, žiūrim baterijos aprašymą ir matom:

Tai iškrovimo kreivės esant pastoviai srovei. Panašiai nuo 1,65V iki 0,8V. Iškraunant 100 mA srove užtuks apie 140 valandų, t. y. 5,83 paros. Bet pas mus, manyčiau, maksimali srovė bus kokia 20 mA, ir tai jau LEDas švies per stipriai, nujaučiu, kad 10 mA bus užtektinai. Todėl švietimo laikas būtų 5 ar 10 kartų ilgesnis. Beveik, nes turbūt priklausomybė ne tiesinė. Bet mums tokio tikslumo užtenka. Taigi, švietimo trukmė – 29,15 arba 58,3 paros. Principe galima išplaukti mėnesiui arba dviem ir neišjunginėti žibintuvėlio :D. O štai čia pradėsim apie Sigito rekomenduotą Prema Semiconductor PR4401 valdiklį SOT23 korpuse. Yra visa linija valdiklių:

• PR4401 iki 20 mA
• PR4402 iki 40 mA
• PR4406 iki 50 mA

Kadangi mums užtenka 20 mA renkamės PR4401, tačiau prireikus galima laisvai pakeisti bet kuriuo – išvadų reikšmės vienodos. O prijungus 3,6V LiSOCl₂ bateriją iš PR4406 galima išspausti net 80 mA. Ir tuo pačiu šitą mikroschema veiks net iki 0,9V (0,7 V įjungta), t. y. efektyviai iškraus bateriją, ne tai, kad prie 1,3 V tarkim, jau atsijunginės. Maksimali įtampa 1,9 V, kas mums irgi tinka. Schema visiškai paprasta:

Iš išorinių elementų tik srovę nustatantis droseliukas L1. Dabar jau galima pradėti kurti realią schemą.

Štai ir schemutė, visai paprasta, bet ne prasta. Iš kairės į dešinę… Maitinimas tiekiamas per TP1 ir TP2 kontaktus, U1 mūsų geroji PR4401 mikroschema. Prie jos turėtų būti droseliukas, bet šitą vietą nusprendžiau patobulinti – turint tik vieną droseliuką būtų tik viena jo nustatoma srovė, o aš norėčiau turėti universalią plokštę su galimybe reguliuoti srovę, todėl atsiranda jungikliai S1 ir trys droseliukai L1, L2 ir L3. Vėliau apie juos bus plačiau. Toliau vėl standartinė schema su patobulinimu – impulsų išlyginimui naudojamas diodas D1 ir kondensatorius C1. Taip LED srovė bus stabilesnė, su mažesniais pikais – sveikiau LEDui. O toliau būrys LEDų, bet tai nereiškia, kad visi jie veiks, čia irgi dėl to, kad plokštė būtų kuo universalesnė, taigi iš karto galima bus įmontuoti vieną LED, bet užtai neribos kažkoks vienas korpuso tipas. LED4 ir LED5 yra to paties korpuso tipo, bet skirtingo jungimo – nuoseklaus ir lygiagretaus. Ten toks LED kur vienam PLCC6 korpuse trys kristalai su atskirais išvadais, būna RGB, o būna trys vienodi LED.

O dabar apie droseliukus. Droseliukas nustato srovę ir aprašyme yra duota lentelė su srovę atitinkančiais induktyvumais:

Iš jos aišku, kad droselio induktyvumas gali būti nuo 10 μH iki 47 μH. Taigi, turint kelis droseliukus būtų galima turėti ir keletą srovės verčių. Bet lentelėje yra 6 induktyvumų vertės, o tiek droselių ir jungiklių turėti ant mažos plokštės visai neturiu noro, čia prasideda „inžinieriavimas”. O dabar truputis teorijos. Jungiant droseliui nuosekliai bendras induktyvumas didėja, o jungiant lygiagrečiai mažėja. Bendrą induktyvumą galima apskaičiuoti pagal formules:

Nuosekliai sujungus droselius būtų nepatogu komutuoti standartiniais DIP jungikliais, o vat sujungus juo lygiagrečiai, jungikliai puikiausiai atliktų savo darbą. Dėl to schemoje ir matomas lygiagretus droselių jungimas. Beliko tik parinkti pačius droselius ir jų kiekį, norint, kad jų būtų kuo mažiau. Pradžiai, pasibraižome srovės priklausomybės nuo induktyvumo grafiką, pagal aprašyme duotąją lentelę:

Grafikas nėra toks labai jau tolydus, ties 26,7 μH turime didesnę srovę… Taigi, mums reikia parinkti keletą droseliukų, kurių lygiagretaus jungimo įvairiais variantais suminės vertės būtų panašios į šitą grafiką. Tam pasirenkame maksimalaus induktyvumo – 47 μH droseliuką ir pirmasis jau parinktas. Turint du droseliukus būtų galimos tik trys jų vertės:

• 47 μH
• X μH
• 47 μH + X μH (lygiagrečiai)

Kaip ir mažoka, norėtųsi daugiau galimybių srovės nustatymui, todėl pridedame dar vieną droseliuką:

• 47 μH
• X μH
• Y μH
• 47 μH + X μH
• 47 μH + Y μH
• X μH + Y μH
• 47 μH + X μH + Y μH

Iš karto net septyni galimi variantai. Beliko tik nuspręsti koks tas X ir Y induktyvumas turi būti. O tas irgi nėra sudėtinga – mažiausias galimas induktyvumas yra 10 μH, todėl 47 μH + X μH + Y μH ≥ 10 μH. Toliau nesudėtinga formulė Excel’yje ir standartinių droselių induktyvumų lentelę, ir turime atsakymą:

• 47 μH
• 33 μH
• 22 μH

Jų visų suma lygiagrečiame jungime 10,31 μH, beveik idealu :). Belieka pasitikrinti, ar tarpiniai sumų variantai atitinka mūsų grafiką, jeigu ne – teks keisti induktyvumus. Ant jau turimo grafiko „užmauname” mūsų skaičiavimus:

Ir štai, tarpinės sumos beveik idealiai atkartoja žalią grafiką, todėl galima sakyti, kad droseliai parinkti teisingai, o srovę galima bus nustatyti nuo 6,5 mA iki 21,5 mA net septyniais žingsniais (induktyvumas virš 22 μH nerekomenduojamas, bet… ).

Kadangi schema kaip ir aiški, braižom plokštę ir priduodam gamybai.

Štai taip viskas turėtų atrodyti, su užrašais ir korpusų pavadinimais kontaktinėms aikštelėms. PR4401 GND kontaktas dar ir su padidintu varinio takelio plotu, kad veiktų kaip papildomas aušinimas (nors kiek ten jo reikės…). Ir štai jau pagamintos plokštelės:

Nekreipkite dėmesio į srovės stiprius – neteisingi, nes schema buvo skaičiuota kitam valdikliui. O apatinė plokštelės pusė tokia, kad teisingai kontaktuotų su žibinto baterijos neigiamu ir teigiamu kontaktais – žiedas skirtas minusui, centrinis blynelis pliusui. Dabar belieka surinkti ir išbandyti.

Štai, ką tik surinkta jau antra PCB, dar net fliuso nespėjau nuplauti. Pirmoji buvo švari ir tvarkinga, bet laivistai iš džiaugsmo ją nukosėjo net nespėjus normaliai išsitestuoti :D. Tik pažiūrėjom, kad veikia, srovė reguliuojasi, LEDas šviečia. Tiesa LED kol kas ėmiau iš likučių, tai net nežinau konkrečių parametrų. Pirmasis buvo šaltai baltas, šitas dabar jau šiltai baltas. O dabar jau galima bandyti kažką testuoti.

Pradžiai, vartojama srovė iš maitinimo šaltinio, esant skirtingiems LED srovės nustatymams:

Nustatymas	LED srovė (*)	Įtampa (**)	Mait. srovė	Mait. įtampa	Galia
Jungikliai išjungti	0 mA	0 V	3,74 mA	1,5 V	5,61 mW
3	6,5 mA	2,836 V	16,35 mA	1,5 V	24,53 mW
2	8,5 mA	2,967 V	32,6 mA	1,5 V	48,9 mW
1	11 mA	2,994 V	22,67 mA	1,5 V	34,01 mW
2+3	12 mA	3,065 V	18,88 mA	1,5 V	28,32 mW
1+3	13,9 mA	2,959 V	20,53 mA	1,5 V	30,80 mW
1+2	16,5 mA	2,926 V	23,34 mA	1,5 V	35,01 mW
1+2+3	21,5 mA	2,909 V	27,78 mA	1,5 V	41,67 mW

Manyčiau, kad matavimai su 1+3, 1+2 ir 1+2+3 yra neteisingi – matomai testeris jau nesugeba tinkamai pamatuoti tokio dažnio ir formos (o juk ten ne DC), nepadaro to true RMS. Vizualiai 2+3 yra ryškesnis už 2, bet 1+3 ne ryškesnis už 2+3. Gali būti, kad nesugeba sukelti srovės LEDui, nors maitinimo srovė ir padidėja, bet viskas nuvažiuoja į nuotolius. Reikia oscilogramų.

Spėjimas neteisingas, visur beveik idealus DC ir įtampos yra tokios kokios yra. Bet vis tiek įtampa nepakyla virš 3,065 V (2+3) ir tuo pačiu, žinoma, nepakyla ir srovė. Įdomu, kodėl… Maitinimo šaltinis apsiribotų tik prie 20A, droseliukų įsisotinimas dar irgi toli (150 mA berods). Pirma pabandykime užmesti dar kokio 1 μF keraminį kondensatoriuką ant įėjimo. Jeigu nepadės, tuomet pabandysime be diodo ir išėjimo kondensatoriaus. Tuomet oscilograma nebus tokia graži, bet įtampa ir srovė impulsų pikuose turėtų būti žymiai didesnė (gali greitai nusibaigti LEDas…). Stebėtina, bet vizualiai 1 μF kondesatoriukas padėjo – prieš tai jungiant konbinacijas 1+2+3 arba 1+2 LED švietė taip pat arba net tamsiau, o dabar šviečia ryškiau. Teks iš naujo viską matuoti

Nustatymas	LED srovė (*)	Įtampa (**)	Mait. srovė	Mait. įtampa	Galia
Jungikliai išjungti	0 mA	0 V	3,74 mA	1,5 V	5,61 mW
3	6,5 mA	2,830 V	14,89 mA	1,5 V	22,34 mW
2	8,5 mA	2,952 V	27,27 mA	1,5 V	40,91 mW
1	11 mA	2,976 V	32,32 mA	1,5 V	48,48 mW
2+3	12 mA	3,037 V	41,93 mA	1,5 V	62,90 mW
1+3	13,9 mA	3,49 V	45,80 mA	1,5 V	68,7 mW
1+2	16,5 mA	3,122 V	60,85 mA	1,5 V	91,23 mW
1+2+3	21,5 mA	3,179 V	77,32 mA	1,5 V	115,98 mW

Va, dabar jau panašiau į teisybę, tiek įtampa ant kondensatoriaus, tiek ir srovės bei galios tolygiai didėja, proporcingai pajungiamam induktyvumui. Kad būtų patogiau grafinis vaizdas:

Mėlyna LED srovė – mūsų teorinė srovė, oranžinė linija – pamatuota maitinimo srovė. Žalia – kondensatoriaus ir tuo pačiu LED, įtampa. Keistas išsišokimas ties 6 punktu (3,49 V) ir sumažėjimas prie 7 punkto (3,122 V), bet čia jau gali būti dėl procesų PN sandūroje, pavyzdžiui, degradacijos, nes srovė jau artėja prie 20 mA, kas LEDui jau gali nepatikti. O geltonasis, naudingumo koeficiento, grafikas yra panašiai toks, kokio reikia tikėtis – aprašymas sako, kad naudingumo koeficientas yra 80 %. Mūsų atveju, bendras visų matavimų vidurkis yra 56,89 %, be pirmojo matavimo, kurio šiaip nereiktų skaičiuoti, nes LED išjungtas, 65,02 %, o vidurkis nenaudojant mazochistinių srovių ir valdikliuko prievartos – 70,41 % (pozicijos 3, 2 ir 1 arba srovės 6,5 mA, 8,5 mA ir 11mA), kas visai netoli aprašyme duotos vertės. Reikia nepamiršti ir galimų paklaidų, matavimo įrangos netikslumų ir panašių dalykų.

Išvada – schemą reikia taisyti, pridedant 1 μF kondensatorių valdiklio įėjime, o šiaip schema veikianti ir galima ją drąsiai naudoti.

Ir paskutinis skaičiavimas – tai kiek gi laikys D tipo baterija prie tokių srovės vartojimų:

2022.06.06

Tolimesni eksperimentai su visokiais diodais parodė, kad PR4401 visgi nėra tokia foolproof arba дуракоустоичивая – su esame schema kartais nepasileisdavo. Bandymai parodė, kad prie 1,5V ir 6,5 mA pasileidžia visais atvejais ir su visais bandytais LED (baltais ir raudonu), su 8,5 mA ir 11 mA pasileidžia tik su baltais, su aukštesnės srovėm pasileido tik su šaltai baltu LED, su šiltai baltu nebe. Spalva ir baltumo temperatūra šiuo atveju ne rodiklis, garantuojantis veikimą ar neveikimą, bet kadangi LEDai šrotiniai neturiu kaip kitaip jų identifikuoti (pavyzdžiui, pagal markę). Pradėjus galimų klaidų ir kitokių neveikimo priežasčių visgi priėjau išvados, kad neveikia dėl:

Čia minimas kondensatorius nuo 100 nF iki 1 μF, mūsų schemoje C1 = 1 μF. Talpos sumažinimas iki 470 nF teigiamo rezultato raudonam LEDui nedavė, PR4401 vis dar nenorėjo veikti. Beje, tais atvejais, kai neveikė stipriai sukyla maitinimo šaltinio srovė, net iki 0,2-0,3A, kas šitas schemai yra gerokai per daug. Matyt kažkas užsigeneruoja arba atvirkščiai neužsigeneruoja ir lieka pastrigę ties GND… 100 nF irgi nepadėjo, užtai visiškai be jokio kondensatoriaus užsikūrė ir veikia visais srovės režimais. Todėl schemos universalumui ir tinkamumui visiems LED, kondensatorių C1 pašalinam ir nebemontuojam. Diodas D1 tokiu atveju irgi tampa nereikalingas, bet mūsų schemoje jis liko, sekančiu gamybos etapu bandysim be jo.

Ir pagrindinė tikslinė išvada – net ir siurbiant maksimalią pamatuotą srovę iš baterijos 77,32 mA, ji vis tiek yra ~2,6 karto mažesnė, nei valgytų ta kaitrinė lemputė (200 mA), t. y., baterija gyvens ~2,6 karto ilgiau, plius LED šviesumas nemažės išsikraunant baterijai, kaip būtų su kaitrine lempute.

Posted in: Elektronika by Dainius /
No Comments

Trumpas straipsniukas tiems, kam įdomu, nes nebus kažkokios analizės ar kokių protingų dalykų, tiesiog eilinis remontukas. Šį kartą apie Wurth suktuką, mažiukas, bet galingas, modelis S 10-A. Visgi jis kažkodėl nustojo veikti ir atsirado pas mane. Priminei apžiūrai – ardom. Tai nėra sudėtinga, tik daug Torx varžtelių atsukti reikia ir iš baterijos įkišimo galo ištraukti tokią metalinę kabę, kuri laiko rankeną, kad neišsiskėstų :).

Išardžius iš karto pasimato ir neveikimo priežastis:

Štai matosi ir kaltininkai – porelė tranzistorių IRFH5300TRPBF. Nors jie, pagal aprašymą, ir laiko 336 A srovę, bet tik labai trumpą laiką, ilgalaikė srovė geriau neviršytų 30 A, geriau dar mažiau ir prie didelio radiatoriaus. O iš vaizdelio galima spręsti, kad tuos mažiulius kažkas prievartavo per stipriai ir per ilgai – perkaito ir išleido tą paslaptingą dūmelį, be kurio viduje jokia elektronika neveikia. Trečioje foto jau nauji tranzistoriukai, pakeisti ir to užteko – suktukas atsigavo. Tuo pačiu ardymu įsitikinau, kad varikliukas veikia, šepetėliai ir kolektorius dar gyvi. Beje, mygtukas, kuris turėtų ir sūkius reguliuoti, veikia tik vienoje padėtyje, toks ne iki galo įspaustas, ir nereguliuoja sūkiu. Bet mygtuko su visu komutatoriumi/kontaktoriumi pakeitimui neturiu :(.

Posted in: Elektronika by Dainius /
No Comments

Anksčiau neteko remontuoti Ctek gaminių, todėl šitas straipsnelis, bent jau pradžia, bus daugiau apie susipažinimą su Ctek kroviklio schemotechnika, sandara, pagaminimo kokybe. O tiek žinant jau galima bus pabandyti suremontuoti. Gedimas toks labai neinformatyvus – nekrauna. Ardymas nesudėtingas, šeši varžteliai ir korpusas atsidaro. Vaizdelis nemaloniai nustebino:

Tas nemaloniai nustebinęs dalykas ne kokie degėsiai ar sprogimo likučiai, o Ctek gaminio kokybė. Anksčiau laikiau Ctek visai gera įmone, gaminančia gerus, vidutinio lygio kroviklius. Bet PCB vaizdelis toks, lyg gamintų kokie paskutiniai kiniečiai gūdaus kaimo rūsyje – visur pilna fliuso, kuris dėl karščio ir laiko tapo nešvariai rudas, o kadangi fliusas dažniausiai būna rūgštinis tai ir galimai bus jo sukeltos korozijos padarinių. Taigi, pirmo žvilgsnio įspūdis toks. Toliau bandom analizuoti.

Pradėkit nuo mikroschemų markiravimo ir aprašymų paieškos.

Toliau – įėjimo schema.

Juodi maitinimo laidai viršuje, šalia mėlynas varistorius WALSIN 431K10D, šalia slepiasi toks žalias NTC termistorius SCK 103, skirtas apriboti srovę, kad įėjimo kondensatoriai nesrėbteltų pilna gerkle. Toliau filtruojantis įėjimo kondensatorius 1,0 uF MPX, X2 klasės. Šalia sinfazinis filtras ir dar vienas filtruojantis kondensatorius 0,47 uF MPX, X2 klasės. Ir pagaliau diodinis tiltelis RS406L. Pamiršau – ten šalia termistoriaus dar sumontuotas ir 3,15 A saugiklis. Po tiltelio didelis elektrolitinis įėjimo kondensatorius, 47 uF 400 V, tada droseliukas ir dar vienas toks pat elektrolitas. Tai ir visas įėjimas, nors negaliu pasakyti, kad čia mažai detalių, Ctek projektuotojai tikrai pasistengė užfiltruoti įėjimą. Iš tų pastangų spėju, kad aparačiukas ganėtinai triukšmingas elektromagnetiniame spektre, prie to prisideda ir plastikinis korpusas – neapsaugo nuo spinduliavimo. Ten šalia du vienodi tranzistoriai 5R250P. Iš to, kad tranzistoriai vienodi, plius ten šalia rudas kondensatorius (rezonansinis ?), plius dar vienas droseliukas (viršutinio peties tranzistoriaus valdymo izoliavimo transformatorius?) tarp didžiojo elektrolito ir aliuminio radiatoriaus, plius keletas diodų, spėčiau, kad panaudota klasikinė, vadinama Half-Bridge schema (paveiksliukas iš Interneto):

Gal taip, o gal ir ne, kol kas tik spėju, nes kroviklio schemos juk neturiu. Be to, paveiksliuke pavaizduoti BJT tranzistoriai, o čia panaudoti FET’ai. Esmės tas nekeičia, bet jei kam užeitų panika dėl to, kad ne tas tranzistorių tipas – taip, žinau, čia tik kaip schemos principo pavyzdukas :D. Bet užtai tokia schema pasižymėtų ZVS (Zero Voltage Switching) funkcija – mažesni nuostoliai, mažiau šilumos ir kiti geri dalykai. Tai kaip ir viskas su, taip vadinkim, galios įėjimu. Galios – nes iš čia pumpuojama pagrindinė galia (akumuliatoriaus krovimui). Visą šita schemos dalį, panašu, kad valdo NCP1207A PWM kontroleris.

Ant foto sužymėjau pagrindinius elementus. Atgalinis ryšys organizuotas paprastu 817A optronu. Ir visa ta smulkmė aplinkui, skirta FET tranzistorių valdymui. Viskas kažkaip padrikai išmėtyta, bet pagrinde tai ir visas pagrindinis, galios maitinimo šaltinis.

Pagal schemą, labai panašu, kad bandyta pasiekti NCP1207A kaimyno (NCP1392) darbo principus. Schema:

Akivaizdu, kad šita schema žymiai labiau atitinka mikroschemos, valdančios du tranzistorius Half-Bridge režimu, principą. Ctek gi panaudojo specialų mažiuką transformatoriuką, kad tranzistorių atidarymo fazės būtų priešingos. NCP1392 iš karto valdytų tranzistorius priešingomis fazėmis, t. y. kol vienas atidarytas – kitas uždarytas ir atvirkščiai.

Plokštės viršutinėje pusėje yra dar vienas PWM kontroleris – ICE3B0565J, Infineon Technologies gaminys.

Prie kontrolerio priklauso ir pora matomų elektrolitinių kondensatorių, diodas, rudas metalizuoto poliesterio kondensatoriukas ir mažasis transformatorius. Tuomet dar žali, turbūt mažo ESR, elektrolitiniai kondensatoriai ir pora trikojų – MC78L05ACP (REG1) ir MPS2907AL (prie T2, jo žymėjimas Q9 – nesimato). Su MC78L05ACP iš karto viskas aišku – 5 VDC, 100 mA stabilizatorius, smulkmės ir valdymo elementų maitinimui. O tas MPS2907AL yra tranzistorius. Kol kas pagalvojam ką turim – yra du maitinimo šaltiniai, vienas didelis ir galingas, kitas silpnutis, maks. 100 mA, skirtas mikroschemų maitinimui. Būtų logiška, kad įjungus prietaisą, pirma įsijungtų tas silpnasis maitinimo šaltinis, paleistų valdymą, visą logiką ir, jeigu jau reikia, logika paleistų tą didįjį maitinimo šaltinį akumuliatoriaus krovimui iki 10 A srove. Ir labai trumpai apie išėjimą:

O trumpai, nes čia nelabai ko yra iš galios elementų, o tos smulkmės iš PCB apačios neverta ir minėti. Taigi, diodas prie radiatoriaus IPA040N06N, keturi dideli kondensatoriai 1800 uF 25V ir didelis išėjimo droselis, irgi RF ir EMI filtravimui. Mažiukas transformatoriukas T5 turbūt krovimo srovės matavimui, vienintele apvija teka srovė, kuri indukuoja įtampą kitoje apvijoje, kur daugiau smulkių vijų, tada pamatuojama įtampa, kuri greičiausiai beveik tiesiškai priklauso nuo srovės. Tie trys paderinimo rezistoriai irgi kažkam skirti, logiška būtų galvoti, kad išėjimo srovės reguliavimui. Kodėl trys ? Matyt todėl, ka dkroviklis protingas, turi kelis krovimo ir gal kokios desulfatacijos režimus, tai trim rezistoriais galima nustatyti trijų režimų darbo sroves. Turbūt :D. O tas baltas kankoliukas su juodu laiduku ant didžiojo droselio – temperatūros daviklis. Nežinau kiek logikos ar poreikio tam dalykui, nu bet jis čia yra.

Taigi, žinome šiek tiek apie schemą, žinome (turbūt) apie maitinimo šaltinių veikimo logiką, žinome, kad schema sumėtyta padrikai ir kad Ctek nelabai ką toliau už kinietišką piguvą, bet pliusas, kad naudoja bent jau žinomų gamintojų detales, o ne visiškus kinietiškus padirbiniu. Dabar jau būtų galima daryti kokią nors pirminę diagnostiką. Jei ką, kad nekrauna išbandžiau dar prieš straipsnelį :D. Bet LEDukai šviečia, gera žinia, matyt tas silpnasis maitinimo šaltinis gyvas, tai galima sakyti pusė kroviklio jau sutaisėm.

Toliau tikrinam nuo išėjimo pasitelkę į pagalbą oscilografą. Pačiam gale, už išėjimo tranzistorių – nieko (tiksliau kažkodėl nedidelė minusinė įtampa, apie -0,5 V), o turėtų būti apie 13,4 VDC. Ok, slenkam per schemą link įėjimo – praeinam saugiklį ir, išėjimo droselį, čia tie didieji įėjimo kondensatoriai. Ant jų turėtų būti irgi panašiai 14 VDC. (išėjimas + PM sandūra) – nieko. Sekantis jėginis elementas IPA040N06N tranzistorius, gaunantis AC tiesiai iš impulsinio tranzformatoriaus. Iš tranzistoriaus išėjimo nėra, į tranzistorių irgi niekas neatimpulsuoja iš transformatoriaus. Ok, ties šita vieta jau aišku, kad maitinimo šaltinio išėjimas greičiausiai geras, o nėra įtampos generavimo pirminėje apvijoje. O čia jėginiai elementai yra du tranzistoriai IPP5R250P. Matuojam viršutinio peties tranzistoriaus užtūros įtampą – nieko, o vat ant apatinio peties – 13,2 VDC. Aha, tai vietoje tranzistorių junginėjimo paeiliui, visada atviras yra apatinio peties tranzistorius. Reiškia generacijos nėra, įtampos pirminėje nėra, antrinėje nėra, ir toliau niekur irgi nėra. Čiumpam tą NCP1207A PWM kontrolerį.

Tipinėje schemoje iš aprašymo turime tik vieną tranzistorių, bet esmė nuo to nesikeičia – iš 5 kontakto turi išeiti valdymo impulsai, kuriuos papildomas transformatoriukas padaro priešingos fazės, antram tranzistoriui. Matuojam – iš 5 kontakto išeina grynas 13,2 VDC. Nuolatinė įtampa… Ir priėjome šiokią tokią neveikimo priežastį – nėra PWM iš PWM kontrolerio. Su nuolatine įtampa ir transformatorium toli nenuvažiuosi… Iš tikrųjų, su nuolatine įtampa transformatorius suveikia tik dviem atvejais. Kas žino kokiais ? Šitą klausimą mūsų klasei uždavė buvęs mūsų fizikos mokytojas daugiau kaip prieš 20 metų ir aš vienintelis žinojau atsakymą :D. Tikiuosi dabartiniai elektronikai ir prijaučiantys jau visi žino tokius dalykus :). Lyrinis nukrypimas, grįžtam prie temos. Taigi, valdiklis gali neveikti dėl savo paties gedimo arba dėl ko nors iš pagalbinių schemos dalių gedimo, pavyzdžiui, optrono, srovės matavimo ir pan. Ant optrono LED įėjimų žinoma nieko įdomaus, kažkas apie 500 Vpp, tai kaip ir 0 V. Dėl to tranzistorinė optrono dalis turėtų būti uždaryta ir antras valdiklio kontaktas neprijungtas prie minuso ir valdiklis turėtų leisti tranzistoriams spragsėti į transformatorių įtampos porcijas. Optrono LED valdymo grandinė sveika… Visgi panašu, kad kaltas bus pagrindinis PWM kontroleris.

Ilgokai užtruko gauti PWM kontrolerį ir kaina, kaip už tokį spirgiuką gan didelė, bet pagaliau atėjo ir pakeistas.

Štai vaizdeliai paeiliui – mikroschema numontuota, viduryje jau išvalyta vieta ir dešinėje sumontuota nauja mikroschema. Sumontuota gražiai, bet vis tiek neveikia – vis dar neatsiranda PWM generavimas. Todėl sekančios tikėtinai blogos detalės – puslaidininkių smulkmė. Mažai tikėtina, bet vis tiek pradedu tikrinimą. Jo eigoje netyčia čiuptelėjau ir viršutinio peties tranzistoriaus valdymo transformatoriuką. O, pala pala, kas gi čia dabar ? Kodėl transformatorius niekaip „neskamba” ? Juk jame turėtų būti dvi apvijos… Hehe, štai ir dar vienas signaliukas kas gali būti nusprogę. Nesitikėjau, kad gali būti ir transformatoriukas, bet kartais ir man pasiseka rasti gedimą . Išlitavus spėjimas pasitvirtino – kažkaip sugebėjo nutrūkti abiejų apvijų laideliai. Galbūt nuo sutrenkimo. Tai, aišku, sąlyginai įrodo, kad PWM valdiklis nekaltas ir jo nereikėjo keisti, bet – gyveni ir mokaisi. Ok, bandom restauruoti transformatoriuką, visų pirma nulupau feritą su apvijom nuo pagrindo, po to viską suklijavau ciano akrilatu, sulitavau nutrūkusius laidelius ir padengiau apsauginiu laku kietėjančiu nuo UV lemputės. Dabar jau tarp kraštinių kojyčių atsirado kontaktas. Šiokie tokie transformatoriuko apvijos parametrai:

• Laidelio šerdies diametras 0,2 mm
• 21 vija (sudvejintos, abiem ritėms), atsargiai su teisingu fazavimu
• 1,56 mH vijos induktyvumas
• 97,4 Ω vijos varža

Induktyvumo ir varžos matavimas darytas multifunkciniu testeriu T7-H. Manyčiau juo aklai pasitikėti negalima, bet gal kaip šioks toks orientyras tiks. Bet transformatoriukas restauruotas ir sumontuotas, pypsim ant kojyčių ir viskas pypsi :

Tikrinai – valiooo, viskas veikia! Išsivalom fliusą ir klijuojam transformatorių silikonu, kad nenuvibruotų. Štai ir baigtas remontas.

Posted in: Elektronika by Dainius /
2 Comments

And another article in English, just to be available for bigger audiences. Some time ago I received the Chinese multifunction tester T7-H, as it naturally understandable, without any proper documentation, thus decided to make a short test with it, comparing the capacitor measure function with ESR-micro V4.0. I’m not saying ESR-micro is in any way better, or I am advertising it, it just happened that I use it already for ~10 years and it works quite well.

First I will try to put all the information I found on the Internet, various sources, so I am not mentioning all of them, but if the information is copyrighted – I confirm its not my :), though I changed some of the information, to make ir properly readable. The manuals are written in Chinglish and some of technical characteristics are not even matching :D, tried to mark those discrepancies and put my comments for myself, to know what I should check during the test. The final result for me personally is to answer myself if I can trust the device performing well, because even if I saw several tests of the device – they all just go like „oh, look, it shows some digits”, but noone checks if those digits are correct.

128×128 TFT display
Multi function key
Transistor test area
Zener Diode test area
IR receiver window
Micro USB Charging Interface
Charge indicator LED

Features:
TC-T7-H is a TFT graphic display Multifunction Tester.
Transistor Tester:
Automatic detection of NPN and PNP bipolar transistors, N-channel and P-channel MOSFETs, JFETs, diodes (including double diodes), N- and P-IGBTs, resistors (including potentiometers), inductors, capacitors, thyristors, triacs and battery (0.1-4.5V) — oh, it can test battery ? Don’t forget to check :).
Automatic detection of zener diode(0.01-20V)
Self test with automatic calibration — how to start ?
IR decoder: — Cool, will have to test how it looks like.
Support Hitachi IR coding
IR waveform display
Infrared receiving instruction
Other:
Measurement results using TFT graphic display(160×128)
One key operation
Auto Power Off (Timeout Settable) — How to set ?
Built-in high capacity rechargeable Li-ion Battery — How high the capacity is ?
Li-ion Battery voltage detection — Is it the same as battery checking ? That seems a bit odd, why is then charged capacitor damages the device, whilst battery, when you think about it, could be considered as charged capacitor – don’t?
Support Chinese and English = Chinglish 😀
Performance Parameters:
Multifunction Tester can automatically identify elements and automatic detection of pin layout, and automatic switching range.
The main performance parameters are as follows:

Component	Range	Parameter description
BJT	–	hFE(DC Current Gain), Ube(Base-Emitter Voltage), Ic(Collector Current), Iceo (Collector Cut-off Current (IB=0)), Ices (Collector short Current), Uf (Forward Voltage of protecting diode) ③
Diode	Forward Voltage < 4.50V	Forward Voltage, Diode Capacitance, Ir (Reverse Current) ②
Double diodes	Forward Voltage < 4.50V	Forward Voltage
Zener diode	0.01-4.50V (Transistor test area)	Forward Voltage, Reverse Voltage
Zener diode	0.01-20V (Zener Diode test area)	Reverse Voltage
MOSFET	JFET	Cg (Gate Capacitance), Id (Drain Current) at Vgs (Gate to Source Threshold Voltag), Uf (Forward Voltage of protecting diode) ④
MOSFET	IGBT	Id (Drain Current) at Vgs (Gate to Source Threshold Voltag), Uf (Forward Voltage of protecting diode) ④
MOSFET	MOSFET	Vt (Gate to Source Threshold Voltag), Cg (Gate Capacitance), Rds (Drain to Source On Resistance), Uf (Forward Voltage of protecting diode) ④
Thyristor	Igt (Gate trigger current )<6mA	Gate trigger voltage
Triac	Igt (Gate trigger current )<6mA	Gate trigger voltage
Capacitor	25 pF – 100 mF	Capacitance, ESR (Equivalent Series Resistance), Vloss ①
Resistor	0,01 Ω – 50 MΩ	Resistance
Inductor	0,01 mH – 20 H	Inductance, DC Resistance ⑤
Battery	0,1 V – 4,5 V	Voltage, battery polarity

①: I_ceo, I_ces, U_f displayed only when effective — „effective” here and below is probably a chinglish meaning for „available”
②: Diode Capacitance, I_r (Reverse Current) displayed only when effective
③: Displayed only when has protecting diode
④: ESR, V_loss displayed only when effective
⑤: Measurement of inductors with resistance below 2100 Ω

Operating instructions
Multifunction key has two actions:
Short press: Press the key for more than 10 ms and shorter than 1,5 seconds.
Long press: Press the key more than 1,5 seconds
Power ON
In the power off state, insert the part to be tested and short press the multifunction key, the tester is turned on and inserted part is automatically measured. Always be sure to discharge the capacitors before connecting them to the tester! The tester may be damaged before you have switched it on!
It is not recommended to measure the battery! The battery voltage must be less than 4,5 V, otherwise the tester may be damaged!

Those are the main things from the random sources, now lets look at the user manual. The user manual is for TC-V2.12k, which, I suppose, is also chinglish device and T7-H is its clone, or vice versa :D.

And now we know where are those mystical areas, mentioned in the first part of article. That is important, as measurement result in some cases will be different or would give more information. The display is clearly bigger, but lets forget about this for some time.

First function to be tried – automatic calibration. To start it just connect all 3 pins together (1+2+3) and short press the Start button. During the calibration the device will ask to remove the connection/jumper_what_ever_you_have_there and will finish calibration. My device performed this operation successfully.

It seems, that the firmware version is V2.12K. Is it just a coincidence that the same numbers and letters are in the name of device from user manual ?

Configurable thing – the power off time. Manual says, that it should be set to 20 s. To change the timing you should open the case and you will have the table with available settings:

I believe, timing is set using P1 and P2. Don’t know yet, what is P3 for. Enables pee free :D. Ok ok, the setting must be to set the language, 1 = ENglish, 0 = ChiNese.

For now I am not going through the firmware and its possible modifications, but will do the parts test. The battery is fully charged.

1. Transistors

Well, enough transistors. Bottom line – type and polarity of the transistors in most cases detected correctly. Has some issues with Darlington’s, maybe other, fancier, types of the transistors. There are some useless values, unless explained what do they mean. According to the manual, some of the measuring information is missing. In general, if you know how to measure transistors with tester/multimeter – device is not so much useful. Maybe makes it a little bit faster or if you need to check the parameters, which wouldn’t be so much accurate, but you’re OK with that.

2. Battery

I am not measuring batteries, maybe some day.

3. Diodes

Had some big and powerful diodes, but I think its enough, to have an opinion… So the main diode parameter – voltage drop is not measured correctly, according to Mastech MS8265. The rest of parameters are not so much useful, unless at some specific designs, but people doing specific designs already knows what to look for.

4. Thyristor

5. Triac

At this point can confirm, that thyristors and triacs are detected well.

6. Capacitor

To be finished 🙂 !!!

Posted in: Elektronika by Dainius /
No Comments

O, va koks daiktelis užsuko į svečius:

Neveikiantis, tai galima paardyti ir pasistengti padaryti, kad veiktų. Čia tokia švieselė, kuri gyvena ant gelbėjimosi liemenės ir, patekus į vandenį, pradeda žybsėti gelbėtojams Morzės abėcėlėje „SOS”. Rankiniu būdu valdosi mygtuku, kurį spaudinėjant keičiasi SOS, ryškus blyksėjimas, nuolatinė švieselė (kiek tamsesnė) arba išjungia. Bet kol kas tas daikčiukas neveikia. Beje, turbūt mygtukas valdo švieselę tik po to, kai ji aktyvuojasi nuo vandens. Bet užbėgu į priekį… Kadangi korpuso viršutinė dalis skaidri, viduje matosi maitinimo baterija. Tikėtina, kad ji išsikrovus ir dėl to švieselė nebenori degti. Reikia ardyti… Korpusas suvirintas ultragarsu, matomai niekas neplanavo ardymo ir baterijos keitimo, t. y. daiktas vienkartinis. Nu bet ir gelbėtis nuo paskendimo vandenyne, reik tikėtis, daugiau kaip vieną kartą niekam neprireiks. Truputį pavandalizuojam ir korpusas skyla į dvi dalis. Akumuliatorius priklijuotas dvipuse lipnia juostele prie dugno, lupam atsargiai, kad nenurauti kontaktų, prilituotų prie PCB.

Štai, korpusas praluptas, akumuliatorius išlituotas ir prilituoti laidukai bandymui nuo maitinimo šaltinio. Akumuliatorius CR2 tipo, 3V, pagamintas 2016 metų Lapkričio mėnesį. Matuojant „tuščia eiga” rodo 2,7V, kaip ir būtų neblogai, bet vos tik gavo maždaug 15 mA apkrovą, įtampa kaip mat pradėjo kristi link nulio. Taigi, akumuliatorius nusibaigęs, reiks pakeisti. Bet prieš tai pabandom – veikia.

O kol kas truputį, kiek pavyks, paanalizuojam. Pradžiai porelė makro nuotraukų (didinasi):

Iš to kas čia matosi, spėju, kad dešinėje pusėje yra DC-DC keitiklis, o kairėje LED valdiklis.

Baterija gauta ir kojytės privirintos kontaktiniu suvirinimu (ačiū Gediminui).

O toliau truputį paanalizuokime prietaisiuką. Nemarkiruota SO-8 mikroschema atsakinga už reakciją į prietaiso įjungimą, mygtuką ir LED valdymą. Bet ji nemarkiruota, tai daug papasakoti neišeis. Jeigu tai ne kokia specializuota mikroschema, tuomet galėtų būti elemetarus valdikliukas su nedidele programėle. O vat užtai tas DC-DC keitiklis markiruotas, parašyta CFC6D. Detalės žymėjimas CFC, o 6D matomai bus koks specifinis kodas, datos arba gamybos vietos. O tas CFC tai APW7136 LED maitinimo keitiklis. Turbūt. Arba analogas. Bent jau pagal schemą atitinka, bazinė tokia:

Paveiksliukai geriau nei tekstas, todėl štai keletas osilogramų, pamatuotų ant LX kontakto:

Čia stroboskopo impulsai ir SOS (▄ ▄ ▄ ▄▄▄ ▄▄▄ ▄▄▄ ▄ ▄ ▄) signalas. Be apkrovos tas DC-DC keitikliukas postipriai triukšmauja, bet skęstant jūroje tas, turbūt, ne pats blogiausias dalykas. Matomai grįžtamojo ryšio grandinė ir aplinkos triukšmai truputį varo keitikliuką iš proto:

Čia pastovaus švietimo režimas, jis toks tamsesnis nei strobo arba SOS, matomai dimeruojama PWMu.

Horizontalioji dalis yra kai LED gauna valgyti, tarpuose visokie triukšmai ir autogeneracijos. Vieno ciklo trukmė 4 ms, LED įjungtas 1,3 ms, išjungtas 2,7 ms. Užpildymas, maždaug 30 %. Masimaliu ryškumu viskas atrodo va taip:

Vaizdelis iš toliau, tada truputį priartintas, o trečiame paveiksliuke priartinta iki vieno impulsiuko. Dažnis apie 1 MHz, kas atitinka ir aprašymą minimą fiksuotą 1 MHz dažnį, o tai patvirtina, kad mikroschemos modelis atspėtas teisingai. Signalo užpildymas beveik 87 %. Užteks grožėtis, dirbam toliau – lituojam bateriją. Toliau korpuso klijavimas. Tam panaudosiu tokius ypatingesnius klijus T7000, skirtus klijuoti telefonų ekranams ir korpusams.

Posted in: Elektronika by Dainius /
No Comments

Gavau remontui akumuliatorinę bateriją, TranzX, modelis JD-PST. Internetuose informacijos net ne nulis, o mažiau, tai bandysiu papasakoti ką rasiu. Pradžioje ardymas.

Akumuliatorius bendrauja I2C protokolu, 36V. Korpusas virintas ultragarsu, bet su aštriu peiliu įpjovus griovelį per virinimo liniją pradedam laužti nuo to galo, kur yra du korpusą laikantys varžtai. Pamažu ir atsargiai, bet turi pavykti. Gražiai ir svarbiausia neskubant pralaužus siūlę pasimato žarnokai ir akumuliatorių baterija.

Markiruotė vienoje pusėje AE8867220PMHRE, kitoje lazeriu užrašyta 260286B3-A. 36V ir 10Ah akumuliatorius. Celės ne tradicinės apvalios 18650,o plokščios ir didelės – 220 x 130 mm. Pralupus mėlyną kevalą pasimato ir pačios celės, kažkas nesuprantamo pakeverzota ant popierinės izoliacijos. Viename celių gale matosi BMS (Battery Management System). Akumuliatorius sudarytas iš 2 x 5 cėlių.

Kai kurios celės jau pasipūtę, kitose, matyt, nebelikę talpos, nors pasipūtimas mažesnis, dėl to akumuliatorius neveikia arba veikia labai trumpai. Keista, kad BMSas iš viso neatjungia krovimo ir iškrovimo funkcijų. Maitinimo jungtis ardosi labai paprastai, du varžtukai iš išorės. Išsukus atsipalaiduoja prispaudžianti kontaktus plastikinė detalė, kontaktai tiesiog išsiima iš skylučių.

Bet viskas sumarkiruota spalvomis, laidai turi jungtis, todėl net nereikėjo „paleisti” tos plastikinės detalės. Raudono, pliusinio, laido jungtelė slepiasi po baltu, temperatūrai atspariu, kembriku, todėl saugiklio nebevandalinam lauk. Prie BMSo yra viena laisva celių diagnostikos/balansavimo jungtis:

Užklijuota su izoliacija. Tokia pati jungtis prijungta ir prie BMSo, o šita, matomai, palikta tam atvejui, jeigu būtų akumuliatoriaus išplėtimas, antro BMSo ir akumuliatoriaus prijungimui į vieną bendrą bateriją. Atsargiai lupinėjam izoliaciją, BMSo išlaisvinimo tikslais ir po truputį jį galima atlenkti nuo baterijos:

Ties šita vieta reikia ypač atsargiai – temperatūrinių daviklių laideliai labai ploni, nenuraunam! Tiesa, davikliai tai tie juodi „lašiukai” juodų laidelių galuose, du vienetai. Vienas matuoja BLSo temperatūrą, kitas akumuliatoriaus. Ir štai, pats BMSas:

Dabar užduotis – pakeisti celes standartinėmis 18650, taigi, turėtų būti straipsnelio pratęsimas.

Posted in: Elektronika by Dainius /
No Comments

Papuolė galimybė išardyti neveikiančius aklos zonos daviklius iš Mercedes Benz ML350, W166, 2016 metų gimimo. Detalės kodas A0009050210. Neveikiantis, priežastis nežinoma, naujų kaina kosminė. Iš karto į akis krenta, kad dėžutė pasipūtusi, baltas korpuso dangtelis išlinkęs.

O išardžius pasimato ir neveikimo priežastys, ir kodėl dangtelis išsipūtęs…

Ypatingai „meniška” foto:

Dėžutė, kuri turėtų būti hermetiška, bent jau pastangos tą padaryti matosi, bet nevykusios – pilna korozijos ir pelėsio. Ardymo metu iš dėžutės lašėjo vanduo… Ir kadangi žinom, kad tai yra Mercdes Benz automobilių liga – va jums ir atitinkama kokybė. O geriausias dalykas, kad šrotai tokias prasiskėtusias dėžutes perduoda kaip geras 😀 ir už brangiai.

Posted in: Elektronika by Dainius /
No Comments

Taip, pagaliau šiais visuotinio elektronikos komponentų deficito laikais, tiesiai iš „ST” (nu ok ok, per Lemoną) atvažiavo senokai užsakytas kūrybinis modulis (© vertimas development board) STM32F466RE. Modulyje gyvena Arm^® 32-bit Cortex^®-M4 procesorius su integruotu FPU. Ir šitas modulis, bent jau man, turėtų pakeisti visus Arduino modulius ir projektus, o kadangi šitas procesorius yra stipriai greitesnis už Arduino valdiklį (ne šiaip pasakiau procesorius ir valdiklis), bus įdomu jį visaip išsibandyti.

Pradžioje – kodėl pasirinkau būtent šitą modelį. Pradžioje žiūrim į bendrą paveiksliuką, paimtą iš „ST” puslapio (visa informacija paimta iš „ST” puslapių, taigi, norintys ras ją ir ten):

Taigi, galvoju, kad mokytis visus procesorius visai neturiu laiko, todėl rinkausi tokį aukso viduriuką, kad būtų greitas, ir sąlyginai nebrangus. Taigi, taikiau į „High Performance” segmentą. O jame gyvena procesoriukų linijos:

Taigi, STM32H7 ir F7 du patys galingiausi, prikimšti visokių funkcijų (detalesnį aprašymą jau teks žiūrėti pas „ST”), kurių aš nepanaudosiu, todėl juos atmečiau. Bet kadangi norėjau tokio aukso viduriuko, tai patį silpniausią, STM32F4 (kurio man greičiausiai būtų pakakę su kaupu) irgi išmečiau iš kandidatų sąrašo. Beliko tik STM32F2 ir STM32F4. Iš tų dviejų truputį geresnis F4. Jis gali būti Foundation arba Advanced, bet našumo atžvilgiu jie beveik vienodi, todėl pasirinkau paprastesnį Foundation, štai ir atvažiavom prie pasirinkimo :D. Ir dar dėl to, kad nujaučiu tarp jų nesudėtinga būtų migruoti vos panorėjus. Bent jau Foundation → Advanced kryptimi. kadangi jau pasirinkome konkrečią seriją, žiūrim dar vieną paveiksliuką:

Čia jau yra konkretūs procesoriukai, ne modelinė gama. Taigi, iš mūsų pasirinktos Foundation STM34F4 gamos pats geriausias STM32F446 procesorius. Dažnis geras, atminties per akis, funkcionalumas pats tas. Štai ir turim pasirinkimą :). O kūrybinis modulis su šiuo procesoriuku yra STM32F446RE. Nors rašant straipsnelį vis dar kirba mintis, kad toks žvėris bus gerokai per galingas mano projektams, bet vis tiek džiaugiuosi kaip vaikas per Kalėdas, gavęs norimą dovanėlę :D.

Dar kažkur skaičiau (turbūt modulio aprašyme), kad viršutinė dalis gali būti naudojama kaip ST-LINK programatorius kitiems „ST” procesoriams/valdikliams. Turiu ir atskirą ST-LINK’ą V2, bet vis tiek naudinga informacija :). Štai ir prasidės ne už ilgo „Hello world” su šituo moduliuku :). O čia beveik 200 puslapių aprašymas :D, mokykis ! O čia modulio aprašymas. Ir dar vienas labai reikalingas failas – HAL komandos su aprašymais.

Posted in: Elektronika, Programatoriai, Programavimas by Dainius /
No Comments

Vis laikau mintyse šitą informaciją, bet kai prisireikia ir pamirštu, tai pasidalinsiu – gal pravers ir dar kam nors. MOSFET tranzistorių savybių ir pajungimo palyginimas:

Čia toli gražu ne visų savybių palyginimas, tik pradžiai, kad bent jau orientuotis į kurią pusę žiūrėti :). Trumpai apie schemas – R1 ir R4 skirti valdyti užtūros (Gate) srovę, gan dažnai jų ir nebūna, panašiai taip apie 1K varžos. R2 ir R5 skirti timptelėti (pull-up ir pull-down) užtūrą link žemės arba teigiamo poliaus, kad užtūra „nekabėtų ore”, tuomet gali suveikinėti neprognozuojamai, panašiai apie 10K varžos.

P. s. Varžų dydžius paėmiau orientacinius, tam tikromis sąlygomis, schemomis ar maitinimo įtampomis gali skirtis.

Posted in: Elektronika, Naudinga informacija by Dainius /
No Comments