Category / Elektronika

Multi-function tester T7-H vs Mastech & ESR-micro v4.0 2022.04.06 at 16:43

And another article in English, just to be available for bigger audiences. Some time ago I received the Chinese multifunction tester T7-H, as it naturally understandable, without any proper documentation, thus decided to make a short test with it, comparing the capacitor measure function with ESR-micro V4.0. I’m not saying ESR-micro is in any way better, or I am advertising it, it just happened that I use it already for ~10 years and it works quite well.

First I will try to put all the information I found on the Internet, various sources, so I am not mentioning all of them, but if the information is copyrighted – I confirm its not my :), though I changed some of the information, to make ir properly readable. The manuals are written in Chinglish and some of technical characteristics are not even matching :D, tried to mark those discrepancies and put my comments for myself, to know what I should check during the test. The final result for me personally is to answer myself if I can trust the device performing well, because even if I saw several tests of the device – they all just go like „oh, look, it shows some digits”, but noone checks if those digits are correct.

128×128 TFT display
Multi function key
Transistor test area
Zener Diode test area
IR receiver window
Micro USB Charging Interface
Charge indicator LED

TC-T7-H is a TFT graphic display Multifunction Tester.
Transistor Tester:
Automatic detection of NPN and PNP bipolar transistors, N-channel and P-channel MOSFETs, JFETs, diodes (including double diodes), N- and P-IGBTs, resistors (including potentiometers), inductors, capacitors, thyristors, triacs and battery (0.1-4.5V) — oh, it can test battery ? Don’t forget to check :).
Automatic detection of zener diode(0.01-20V)
Self test with automatic calibration — how to start ?
IR decoder: — Cool, will have to test how it looks like.
Support Hitachi IR coding
IR waveform display
Infrared receiving instruction
Measurement results using TFT graphic display(160×128)
One key operation
Auto Power Off (Timeout Settable) — How to set ?
Built-in high capacity rechargeable Li-ion Battery — How high the capacity is ?
Li-ion Battery voltage detection — Is it the same as battery checking ? That seems a bit odd, why is then charged capacitor damages the device, whilst battery, when you think about it, could be considered as charged capacitor – don’t?
Support Chinese and English = Chinglish 😀
Performance Parameters:
Multifunction Tester can automatically identify elements and automatic detection of pin layout, and automatic switching range.
The main performance parameters are as follows:

ComponentRangeParameter description
BJThFE(DC Current Gain), Ube(Base-Emitter Voltage),
Ic(Collector Current),
Iceo (Collector Cut-off Current (IB=0)),
Ices (Collector short Current),
Uf (Forward Voltage of protecting diode) ③
DiodeForward Voltage < 4.50VForward Voltage, Diode Capacitance, Ir (Reverse Current) ②
Double diodesForward Voltage < 4.50VForward Voltage
Zener diode0.01-4.50V
(Transistor test area)
Forward Voltage, Reverse Voltage
Zener diode0.01-20V
(Zener Diode test area)
Reverse Voltage
MOSFETJFETCg (Gate Capacitance), Id (Drain Current) at
Vgs (Gate to Source Threshold Voltag),
Uf (Forward Voltage of protecting diode) ④
MOSFETIGBTId (Drain Current) at
Vgs (Gate to Source Threshold Voltag),
Uf (Forward Voltage of protecting diode) ④
MOSFETMOSFETVt (Gate to Source Threshold Voltag), Cg (Gate Capacitance),
Rds (Drain to Source On Resistance),
Uf (Forward Voltage of protecting diode) ④
ThyristorIgt (Gate trigger current )<6mAGate trigger voltage
TriacIgt (Gate trigger current )<6mAGate trigger voltage
Capacitor25 pF – 100 mFCapacitance, ESR (Equivalent Series Resistance), Vloss
Resistor0,01 Ω – 50 MΩResistance
Inductor0,01 mH – 20 HInductance, DC Resistance ⑤
Battery0,1 V – 4,5 VVoltage, battery polarity

①: Iceo, Ices, Uf displayed only when effective — „effective” here and below is probably a chinglish meaning for „available”
②: Diode Capacitance, Ir (Reverse Current) displayed only when effective
③: Displayed only when has protecting diode
④: ESR, Vloss displayed only when effective
⑤: Measurement of inductors with resistance below 2100 Ω

Operating instructions
Multifunction key has two actions:
Short press: Press the key for more than 10 ms and shorter than 1,5 seconds.
Long press: Press the key more than 1,5 seconds
Power ON
In the power off state, insert the part to be tested and short press the multifunction key, the tester is turned on and inserted part is automatically measured. Always be sure to discharge the capacitors before connecting them to the tester! The tester may be damaged before you have switched it on!
It is not recommended to measure the battery! The battery voltage must be less than 4,5 V, otherwise the tester may be damaged!

Those are the main things from the random sources, now lets look at the user manual. The user manual is for TC-V2.12k, which, I suppose, is also chinglish device and T7-H is its clone, or vice versa :D.

And now we know where are those mystical areas, mentioned in the first part of article. That is important, as measurement result in some cases will be different or would give more information. The display is clearly bigger, but lets forget about this for some time.

First function to be tried – automatic calibration. To start it just connect all 3 pins together (1+2+3) and short press the Start button. During the calibration the device will ask to remove the connection/jumper_what_ever_you_have_there and will finish calibration. My device performed this operation successfully.

It seems, that the firmware version is V2.12K. Is it just a coincidence that the same numbers and letters are in the name of device from user manual ?

Configurable thing – the power off time. Manual says, that it should be set to 20 s. To change the timing you should open the case and you will have the table with available settings:

I believe, timing is set using P1 and P2. Don’t know yet, what is P3 for. Enables pee free :D. Ok ok, the setting must be to set the language, 1 = ENglish, 0 = ChiNese.

For now I am not going through the firmware and its possible modifications, but will do the parts test. The battery is fully charged.

  1. Transistors


BJT correct
NPN correct
hFE incorrect, according to datasheet max 300. Could be due
to higher Ic or Vce.
Ubecorrect, should be between 0,65 V and 0,95 V.
Ic unable to confirm. In general – what is this Ic ? Manual says
collector current, but maybe its collector cutoff current?

2SC2688 genuine NEC 🙂

hFE – could be correct (min 40, typ 80, max 250)
Ube correct, judging from the datasheet, its somewhere between 0,6 V and 0,7 V
IcStrangely similar to 2N3903…


N channel MOScorrect
Vt correct, according to datasheet at room temperature it could be about 1,5 V
Cg – Datasheet doesn’t mention gate capacitance, only gate charge…
Rds incorrect, should be between 6,5 mΩ and 12 mΩ
Uf – probably correct.

FW26025A1 by ST

BJT – well… It depends, its a Darlington pair of BJT’s
PNP correct
hFE incorrect, I would agree with value anywhere between 200 and 18000.
Ube possible, max 4 V
Ic Unable to confirm


N channel MOScorrect
Vt correct, should be from 2 V to 4 V
Cg Unable to confirm
Rds incorrect, max 14 mΩ = 0,014 Ω
Uf possible

2SC5387 by Toshiba

BJT I agree
NPN Correct
hFE – Lets say correct, depends on measuring
Ube Correct
Ic doubtful value

2SA2151A by Sanken

BJT Correct
PNP Correct
hFE Correct, should be from 50 to 100
Ic doubtful value

Well, enough transistors. Bottom line – type and polarity of the transistors in most cases detected correctly. Has some issues with Darlington’s, maybe other, fancier, types of the transistors. There are some useless values, unless explained what do they mean. According to the manual, some of the measuring information is missing. In general, if you know how to measure transistors with tester/multimeter – device is not so much useful. Maybe makes it a little bit faster or if you need to check the parameters, which wouldn’t be so much accurate, but you’re OK with that.

2. Battery

I am not measuring batteries, maybe some day.

3. Diodes

1N4007, super popular rectifier

Uf – incorrect, Mastech MS8265 shows 0,5555 V
C – incorrect, should be 15 pF

Uf difference is ~20 %, C difference ~40 %, I cant even say its approximately accurate 😀

BYM26C – a bit specific diode

Uf – Mastech says 0,4265 V, still 20 % difference
C – datasheet says 85 pF, again about 40 % difference
Ir – should be about 10 µA, but at room temperature the graph is not so informative, so let say – probably Ok. Might be difference to measuring voltage value.


Uf – Masterch says 0,1673 V, so 30 % difference
Ir – datasheets says something about 2 mA, so not even close… But that might be to measuring voltage value.


Uf – Mastech says 0,3958 V, so 20 % difference
C – Possible
Ir – Not confirmed, but could be. Might be difference to measuring voltage value.

Had some big and powerful diodes, but I think its enough, to have an opinion… So the main diode parameter – voltage drop is not measured correctly, according to Mastech MS8265. The rest of parameters are not so much useful, unless at some specific designs, but people doing specific designs already knows what to look for.

4. Thyristor


Uf – Correct, should be min 0,4 V, typical 0,6 V, max 1 V

Have couple of those thyristors, second shows 755 mV, so the device actually measures something 🙂

5. Triac


Uf – Correct, typical 0,7 V

At this point can confirm, that thyristors and triacs are detected well.

6. Capacitor

To be finished 🙂 !!!

Gelbėjimo liemenės švieselė stroboskopas! 2022.03.07 at 12:13

O, va koks daiktelis užsuko į svečius:

Neveikiantis, tai galima paardyti ir pasistengti padaryti, kad veiktų. Čia tokia švieselė, kuri gyvena ant gelbėjimosi liemenės ir, patekus į vandenį, pradeda žybsėti gelbėtojams Morzės abėcėlėje „SOS”. Rankiniu būdu valdosi mygtuku, kurį spaudinėjant keičiasi SOS, ryškus blyksėjimas, nuolatinė švieselė (kiek tamsesnė) arba išjungia. Bet kol kas tas daikčiukas neveikia. Beje, turbūt mygtukas valdo švieselę tik po to, kai ji aktyvuojasi nuo vandens. Bet užbėgu į priekį… Kadangi korpuso viršutinė dalis skaidri, viduje matosi maitinimo baterija. Tikėtina, kad ji išsikrovus ir dėl to švieselė nebenori degti. Reikia ardyti… Korpusas suvirintas ultragarsu, matomai niekas neplanavo ardymo ir baterijos keitimo, t. y. daiktas vienkartinis. Nu bet ir gelbėtis nuo paskendimo vandenyne, reik tikėtis, daugiau kaip vieną kartą niekam neprireiks. Truputį pavandalizuojam ir korpusas skyla į dvi dalis. Akumuliatorius priklijuotas dvipuse lipnia juostele prie dugno, lupam atsargiai, kad nenurauti kontaktų, prilituotų prie PCB.

Štai, korpusas praluptas, akumuliatorius išlituotas ir prilituoti laidukai bandymui nuo maitinimo šaltinio. Akumuliatorius CR2 tipo, 3V, pagamintas 2016 metų Lapkričio mėnesį. Matuojant „tuščia eiga” rodo 2,7V, kaip ir būtų neblogai, bet vos tik gavo maždaug 15 mA apkrovą, įtampa kaip mat pradėjo kristi link nulio. Taigi, akumuliatorius nusibaigęs, reiks pakeisti. Bet prieš tai pabandom – veikia.

O kol kas truputį, kiek pavyks, paanalizuojam. Pradžiai porelė makro nuotraukų (didinasi):

Iš to kas čia matosi, spėju, kad dešinėje pusėje yra DC-DC keitiklis, o kairėje LED valdiklis.

Baterija gauta ir kojytės privirintos kontaktiniu suvirinimu (ačiū Gediminui).

O toliau truputį paanalizuokime prietaisiuką. Nemarkiruota SO-8 mikroschema atsakinga už reakciją į prietaiso įjungimą, mygtuką ir LED valdymą. Bet ji nemarkiruota, tai daug papasakoti neišeis. Jeigu tai ne kokia specializuota mikroschema, tuomet galėtų būti elemetarus valdikliukas su nedidele programėle. O vat užtai tas DC-DC keitiklis markiruotas, parašyta CFC6D. Detalės žymėjimas CFC, o 6D matomai bus koks specifinis kodas, datos arba gamybos vietos. O tas CFC tai APW7136 LED maitinimo keitiklis. Turbūt. Arba analogas. Bent jau pagal schemą atitinka, bazinė tokia:

Paveiksliukai geriau nei tekstas, todėl štai keletas osilogramų, pamatuotų ant LX kontakto:

Čia stroboskopo impulsai ir SOS (▄ ▄ ▄ ▄▄▄ ▄▄▄ ▄▄▄ ▄ ▄ ▄) signalas. Be apkrovos tas DC-DC keitikliukas postipriai triukšmauja, bet skęstant jūroje tas, turbūt, ne pats blogiausias dalykas. Matomai grįžtamojo ryšio grandinė ir aplinkos triukšmai truputį varo keitikliuką iš proto:

Čia pastovaus švietimo režimas, jis toks tamsesnis nei strobo arba SOS, matomai dimeruojama PWMu.

Horizontalioji dalis yra kai LED gauna valgyti, tarpuose visokie triukšmai ir autogeneracijos. Vieno ciklo trukmė 4 ms, LED įjungtas 1,3 ms, išjungtas 2,7 ms. Užpildymas, maždaug 30 %. Masimaliu ryškumu viskas atrodo va taip:

Vaizdelis iš toliau, tada truputį priartintas, o trečiame paveiksliuke priartinta iki vieno impulsiuko. Dažnis apie 1 MHz, kas atitinka ir aprašymą minimą fiksuotą 1 MHz dažnį, o tai patvirtina, kad mikroschemos modelis atspėtas teisingai. Signalo užpildymas beveik 87 %. Užteks grožėtis, dirbam toliau – lituojam bateriją. Toliau korpuso klijavimas. Tam panaudosiu tokius ypatingesnius klijus T7000, skirtus klijuoti telefonų ekranams ir korpusams.

TranzX elektrinio dviračio akumuliatoriaus remontas at 10:48

Gavau remontui akumuliatorinę bateriją, TranzX, modelis JD-PST. Internetuose informacijos net ne nulis, o mažiau, tai bandysiu papasakoti ką rasiu. Pradžioje ardymas.

Akumuliatorius bendrauja I2C protokolu, 36V. Korpusas virintas ultragarsu, bet su aštriu peiliu įpjovus griovelį per virinimo liniją pradedam laužti nuo to galo, kur yra du korpusą laikantys varžtai. Pamažu ir atsargiai, bet turi pavykti. Gražiai ir svarbiausia neskubant pralaužus siūlę pasimato žarnokai ir akumuliatorių baterija.

Markiruotė vienoje pusėje AE8867220PMHRE, kitoje lazeriu užrašyta 260286B3-A. 36V ir 10Ah akumuliatorius. Celės ne tradicinės apvalios 18650,o plokščios ir didelės – 220 x 130 mm. Pralupus mėlyną kevalą pasimato ir pačios celės, kažkas nesuprantamo pakeverzota ant popierinės izoliacijos. Viename celių gale matosi BMS (Battery Management System). Akumuliatorius sudarytas iš 2 x 5 cėlių.

Kai kurios celės jau pasipūtę, kitose, matyt, nebelikę talpos, nors pasipūtimas mažesnis, dėl to akumuliatorius neveikia arba veikia labai trumpai. Keista, kad BMSas iš viso neatjungia krovimo ir iškrovimo funkcijų. Maitinimo jungtis ardosi labai paprastai, du varžtukai iš išorės. Išsukus atsipalaiduoja prispaudžianti kontaktus plastikinė detalė, kontaktai tiesiog išsiima iš skylučių.

Bet viskas sumarkiruota spalvomis, laidai turi jungtis, todėl net nereikėjo „paleisti” tos plastikinės detalės. Raudono, pliusinio, laido jungtelė slepiasi po baltu, temperatūrai atspariu, kembriku, todėl saugiklio nebevandalinam lauk. Prie BMSo yra viena laisva celių diagnostikos/balansavimo jungtis:

Užklijuota su izoliacija. Tokia pati jungtis prijungta ir prie BMSo, o šita, matomai, palikta tam atvejui, jeigu būtų akumuliatoriaus išplėtimas, antro BMSo ir akumuliatoriaus prijungimui į vieną bendrą bateriją. Atsargiai lupinėjam izoliaciją, BMSo išlaisvinimo tikslais ir po truputį jį galima atlenkti nuo baterijos:

Ties šita vieta reikia ypač atsargiai – temperatūrinių daviklių laideliai labai ploni, nenuraunam! Tiesa, davikliai tai tie juodi „lašiukai” juodų laidelių galuose, du vienetai. Vienas matuoja BLSo temperatūrą, kitas akumuliatoriaus. Ir štai, pats BMSas:

Dabar užduotis – pakeisti celes standartinėmis 18650, taigi, turėtų būti straipsnelio pratęsimas.

Mercedes Benz kokybė… :( at 09:42

Papuolė galimybė išardyti neveikiančius aklos zonos daviklius iš Mercedes Benz ML350, W166, 2016 metų gimimo. Detalės kodas A0009050210. Neveikiantis, priežastis nežinoma, naujų kaina kosminė. Iš karto į akis krenta, kad dėžutė pasipūtusi, baltas korpuso dangtelis išlinkęs.

O išardžius pasimato ir neveikimo priežastys, ir kodėl dangtelis išsipūtęs…

Ypatingai „meniška” foto:

Dėžutė, kuri turėtų būti hermetiška, bent jau pastangos tą padaryti matosi, bet nevykusios – pilna korozijos ir pelėsio. Ardymo metu iš dėžutės lašėjo vanduo… Ir kadangi žinom, kad tai yra Mercdes Benz automobilių liga – va jums ir atitinkama kokybė. O geriausias dalykas, kad šrotai tokias prasiskėtusias dėžutes perduoda kaip geras 😀 ir už brangiai.

STM32F466 dev bordas ! 2022.01.27 at 14:59

Taip, pagaliau šiais visuotinio elektronikos komponentų deficito laikais, tiesiai iš „ST” (nu ok ok, per Lemoną) atvažiavo senokai užsakytas kūrybinis modulis (© vertimas development board) STM32F466RE. Modulyje gyvena Arm® 32-bit Cortex®-M4 procesorius su integruotu FPU. Ir šitas modulis, bent jau man, turėtų pakeisti visus Arduino modulius ir projektus, o kadangi šitas procesorius yra stipriai greitesnis už Arduino valdiklį (ne šiaip pasakiau procesorius ir valdiklis), bus įdomu jį visaip išsibandyti.

Pradžioje – kodėl pasirinkau būtent šitą modelį. Pradžioje žiūrim į bendrą paveiksliuką, paimtą iš „ST” puslapio (visa informacija paimta iš „ST” puslapių, taigi, norintys ras ją ir ten):

Taigi, galvoju, kad mokytis visus procesorius visai neturiu laiko, todėl rinkausi tokį aukso viduriuką, kad būtų greitas, ir sąlyginai nebrangus. Taigi, taikiau į „High Performance” segmentą. O jame gyvena procesoriukų linijos:

Taigi, STM32H7 ir F7 du patys galingiausi, prikimšti visokių funkcijų (detalesnį aprašymą jau teks žiūrėti pas „ST”), kurių aš nepanaudosiu, todėl juos atmečiau. Bet kadangi norėjau tokio aukso viduriuko, tai patį silpniausią, STM32F4 (kurio man greičiausiai būtų pakakę su kaupu) irgi išmečiau iš kandidatų sąrašo. Beliko tik STM32F2 ir STM32F4. Iš tų dviejų truputį geresnis F4. Jis gali būti Foundation arba Advanced, bet našumo atžvilgiu jie beveik vienodi, todėl pasirinkau paprastesnį Foundation, štai ir atvažiavom prie pasirinkimo :D. Ir dar dėl to, kad nujaučiu tarp jų nesudėtinga būtų migruoti vos panorėjus. Bent jau Foundation → Advanced kryptimi. kadangi jau pasirinkome konkrečią seriją, žiūrim dar vieną paveiksliuką:

Čia jau yra konkretūs procesoriukai, ne modelinė gama. Taigi, iš mūsų pasirinktos Foundation STM34F4 gamos pats geriausias STM32F446 procesorius. Dažnis geras, atminties per akis, funkcionalumas pats tas. Štai ir turim pasirinkimą :). O kūrybinis modulis su šiuo procesoriuku yra STM32F446RE. Nors rašant straipsnelį vis dar kirba mintis, kad toks žvėris bus gerokai per galingas mano projektams, bet vis tiek džiaugiuosi kaip vaikas per Kalėdas, gavęs norimą dovanėlę :D.

Dar kažkur skaičiau (turbūt modulio aprašyme), kad viršutinė dalis gali būti naudojama kaip ST-LINK programatorius kitiems „ST” procesoriams/valdikliams. Turiu ir atskirą ST-LINK’ą V2, bet vis tiek naudinga informacija :). Štai ir prasidės ne už ilgo „Hello world” su šituo moduliuku :). O čia beveik 200 puslapių aprašymas :D, mokykis ! O čia modulio aprašymas. Ir dar vienas labai reikalingas failas – HAL komandos su aprašymais.

P ir N kanaliniai MOSFET tranzistoriai 2022.01.17 at 14:42

Vis laikau mintyse šitą informaciją, bet kai prisireikia ir pamirštu, tai pasidalinsiu – gal pravers ir dar kam nors. MOSFET tranzistorių savybių ir pajungimo palyginimas:

  • Žemas lygis valdyme išjungia tranzistorių
  • Aukštas lygis valdyme įjungia tranzistorių
  • Krūvio nešėjai – elektronai
  • Greitesni nei P kanalo tranzistoriai
  • Lyginant panašių dydžių ir specifikacijų N ir P kanalo tranzistorius – N kanaliniai turi mažesnį RDSON
  • Žemas lygis valdyme įjungia tranzistorių
  • Aukštas lygis valdyme išjungia tranzistorių
  • Krūvio nešėjai – skylės
  • Lėtesni nei N kanalo tranzistoriai
  • Lyginant panašių dydžių ir specifikacijų N ir P kanalo tranzistorius – N kanaliniai turi didesnį RDSON

Čia toli gražu ne visų savybių palyginimas, tik pradžiai, kad bent jau orientuotis į kurią pusę žiūrėti :). Trumpai apie schemas – R1 ir R4 skirti valdyti užtūros (Gate) srovę, gan dažnai jų ir nebūna, panašiai taip apie 1K varžos. R2 ir R5 skirti timptelėti (pull-up ir pull-down) užtūrą link žemės arba teigiamo poliaus, kad užtūra „nekabėtų ore”, tuomet gali suveikinėti neprognozuojamai, panašiai apie 10K varžos.

P. s. Varžų dydžius paėmiau orientacinius, tam tikromis sąlygomis, schemomis ar maitinimo įtampomis gali skirtis.

Kiniško termometro TM-902C brokas 2021.12.27 at 12:48

Prieš kurį laiką užsisakiau ir gavau pigų visom prasmėm temperatūros matuoklį TM-902C iš AliExpress. Išvaizda negudri:

Bet temperatūrą matuoja. Tik pastebėjau, kad baterija išsikrauna labai greitai, ta prasme realiai greitai, keletas dienų netgi išjungus prietaisą ir baigta. Keistumas paaiškėjo pamatus srovę esant išjungtam prietaisui – pasirodo, kažkas valgo elektrą net kai jungiklis išjungtoje padėtyje. Teko ardyti ir aiškintis toliau. Schemą perpaišyti tingiu, bet ten ir taip viskas aišku, kokiam girtam narkomanui iš Kinijos susišvietė padaryti jungiklį ne tarp baterijos ir prietaiso, o tarp stabilizatoriaus ir prietaiso, t.y. stabilizatorius visada prijungtas prie baterijos ir pastoviai valgo, kad ir tuščios eigos, bet srovę.

Netgi iš foto matosi, kad takelis, prie kurio prilituotas raudonas laidas eina į 7530-1 stabilizatoriaus vidurinį kontaktą, įtampos įėjimą. Išėjimas yra trečias kontaktas ir akivaizdu, kad įtampa iš jo eina į jungiklį. Kaip ? Kokios minčių vingrybės susisukt turėjo, kad taip padaryti ? Nesuprantama… Nors yra ir teigiamų dalykų – nors čia pigus kiniškas išradimas, bet, jeigu tik ne padirbtas, stabilizatorius yra visai kilmingas, Holtek firmos 100 mA ir atitinkamos įtampos (čia 3V) stabilizatorius. Sprendžiant iš blokinės schemos aprašyme:

šitas daiGtas dirba linijiniame režime, pagal bendro kolektoriaus/užtūros schemą, kai tranzistorius valdomas tolygiai atidarant arba pridarant jį kokiu nors atraminiu valdymo įtampos šaltiniu, pavyzdžiui stabilitronu. Šiuo atveju operacinio stiprintuvo pagalba pasiekiamas žymiai geresnis išėjimo įtampos reguliavimo tikslumas. Nesistebiu, kad stabilizatorius gali tiekti tik 100 mA, nes prie maksimaliai galimos įėjimo įtampos (26 V), o išėjime turint 3 V, jis ten turėtų būti kaip reikiant karštas. Paskaičiuojam, tarkim maitinam ne nuo 9 V Kronos, o nuo maksimalios įtampos, išėjime turim tuos pačius 3 V ir 100 mA:

Pkarščio=(26 V – 3 V) × 0,1 A = 2,3 W

Tokiam korpusėliui tai jau rimtas iššūkis būtų :D. Prie 9 V generuotų 0,6 W šilumos, tai irgi gan dideli nuostoliai. Ir dar – beskaitydamas aprašymą radau, kad standartinis tuščios eigos apetitas prie 5 Vin yra tik 2,5 µA, kas būtų labai nedaug. Bet kai matavau tikrai buvo daugiau, gaila nebeprisimenu kiek. Ir tai leidžia daryti išvadą, kad visgi stabilizatorius padirbtas :(. Bet čia gal kaip kam pasiseks :D, baigėsi originalai, deda padirbtus :D. O bet tačiau, vis tiek reikia kažką daryti. Paprasčiausias būdas – peiliu pavandalizuoti takelius, pridėti truputį laido, ir padaryti taip, kad jungiklis atjungtų bateriją nuo stabilizatoriaus.

Štai, mano fantazijos vaisius – raudonas laidas nuo baterijos eina į jungiklio dešinį kontaktą, iš centrinio grįžta į schemą. Vidurinis kontaktas atkeltas, į jo vietą ant PCB prilituotas laidukas iš stabilizatoriaus išėjimo (takelis perpjautas). Kairys jungiklio kontaktas prilituotas tik dėl jungiklio montavimo tvirtumo, nes jungiklis laikosi tik už kontaktų, tam išskutinėjau paduką ant PCB, nors greičiausiai buvo galima tiesiog praskusti laką ir prilituoti. Kas supranta, kodėl galima buvo neizoliuoti to kontakto nuo bendro takelio 🙂 ?

Štai ir viskas :).

LED žibinto X-Vision Domibar X remontas 2021.12.23 at 15:31

Atvažiavo va toks stebuklas į remontą:

Vadinasi X-Vision Domibar X. „X” matyt dėl to, kad gabaritinis pašvietimas turi X formą. Gamintojas neturi nei normalaus puslapio nei aprašymo, bent jau man nepavyko aptikti, nors pats žibintas kainuoja taip nuo 150 € iki 250 €. Techninė charakteristika, kokią pavyko rasti tokia:

• 128W (16 x 8W Osram LED)
• Šviesos srautas 9000lm
• Įtampa: 9-32V
• Reference mark: 37,5 
• Spalvinė temperatūra 6250K
• X simbolio apšvietimo galia (15,2W)
• Aliuminio korpusas
• 220 cm kabelis su DT-3 jungtimi
• Matmenys: 558 x 73,5 x 79,1mm (P x A x G)
• IP67
• Galima naudoti EU
• E-, R112- ja R7-approved
• Svoris 3,5 kg

128 LEDiniai vatai yra visai įspūdingas skaičius, turėtų gerai šviesti, jeigu vatai ne mažiukai, kiniški… Bet bėda – tas X simbolio pašvietimas neveikia. Pagrindinė žibinto dalis veikia. Ardymas ne baisiai sudėtingas, kiti LED žibintas būna gerokai smarkiau suklijuoti, o šitas tik varžtukais…

Atsidarius iš karto matosi daug korozijos, principe visos esančios detalės daugiau ar mažiau padengtos koroziniais žalėsiais.

Taigi, visą tą gėrį reikia gerai išvalyti, naudojant tinkamą chemiją. Tą padarius gedimo paieška nebuvo baisiai sudėtinga – tiesiog reikėjo atrestauruoti nupuvusius takelius, ir gabaritinis apšvietimas vėl pradėjo veikti. Dar tuo pačiu ir porą nupuvusių LED emiterių iš pagrindinio šviestuvo teko pakeisti. Štai, keletas „prieš ir po”:

LED žibinte yra keletas atskirų montažinių plokščių – maitinimo plokštė, pagrindinio LED švietuvo plokštė su LEDais ir gabaritinio apšvietimo blokelis, tas kur užžiebia X. Maitinimo plokštėje sumontuota daug DC-DC keitiklių su srovės stabilizavimu LED maitinimui, dabar jau nepamenu, 6 ar 8 moduliukai. Visą šitą plokštę nupurškiau specialiu, elektronikai skirtu, laku – kad nepasikartotų korozija. Arba bent jau ne taip greitai. Pagrindinės LED plokštės nelakavau, ten buvo kita bėda – originaliai ji su lašiuku termopastos perduodavo šiluma į korpusą, blogis tame, kad tas lašiukas buvo tik per kokius 5 cm, o toliau temperatūros perdavimas buvo paliktas „на ура”. Taigi, visa šita plokštė buvo teisingai sutepta gera termopasta, šitie galingi LED kaista tikrai stipriai, o mes visi žinom, kad nuo per didelės temperatūros jie greitai degraduoja ir miršta. Beliko tik surinkti ir ištestuoti veikimą. Kadangi viskas gerai, tai pasibarsiu ant marketingo – visi rasti aprašymai sako, kad pagrindiniame šviestuve sumontuoti 16 x 8W Osram LEDai. Ir spėkit ką – ogi Osram negamina jokių 8W LED emiterių 😀 Tokiam formate maksimaliai radau berods 3W. O gal 4W. Nu bet vis tiek kosmiškai mažai, palyginus su reklama. O man juk reikia dviejų naujų LED. Teko verstis per galvą, bet šiaip ne taip sugaudžiau info, kad čia visgi Osram, modelis GW PUSTA1.PM. Dar aišku šokiai su būgnais, kad gauti originalų Osram’ą, bet viskas pavyko ir LED BARas pilnai sutvarkytas.

HT12E enkoderio emuliatorius 2021.11.22 at 12:51

Tęsiame eksperimentus su HT12E, dabar bandysime sumesti jo emuliatorių. Kad jau reikia greitai, paprastai ir suprantamai net lameriams – jamam Arduino Uno. Beje, pasigirsiu, kai tik gausiu NUCLEO-F446RE pereisiu prie Kūbo ir STM32F446RE. Kažkurias savo programas gal išportinsiu iš Arduino į normalų C, bet ir savarankiškai jas perrašyti yra labai paprasta. O šitų bandymų rezultatas jau realizuosis, greičiausiai, su STMu. Ok, važiuojam. Pradžiai sumaniau pabandyti koks gali būti maksimaliai greitas meandras pas Uno:

Štai, apie 3,4 us, tai beveik 100 kartų greičiau negu mums reikia, panaudojant D2 arba PD2 kontaktą. Nepabandžiau dedikuoto PWM išėjimo, kitą kartą… O kol kas reikia pristabdyti Atmegą panaudojant delayMicroseconds(Pause) funkciją, kur Pause yra laikas mikrosekundėmis. Rašome 328 us, nors reiktų 330 us – 2 us paliekam prievado junginėjimo laikui. Oscilografas patvirtina sprendimą:

Štai, loginis 1 turėtų trukti 330 us, dėl tikslumo paėmiau 5 loginius 1 ir 5 loginius 0, trukmė 3,340 ms = 3340 us, vieno bito trukmė 3340/10 = 334 us, panašiai :). Kadangi jau sureguliavom bito trukmę, sumetam bitbanginimui programėles:

void one () {

digitalWrite (Data_Out, LOW);
digitalWrite (Data_Out, LOW);
digitalWrite (Data_Out, HIGH);


void zero () {

digitalWrite (Data_Out, LOW);
digitalWrite (Data_Out, HIGH);
digitalWrite (Data_Out, HIGH);


void one () padarys vienetuką, t.y. išsiųs 001, o void zero () padarys nuliuką, t. y. išsiųs 011.

Dešinėje loginio 1 trukmė, nors ir nuliai ne iš tos pusės – 990 us, idealu.

Kairėje HT12D signalas, dešinėje sugeneruotas programiškai, visi loginiai 1. Jau galima jungti maketinę plokštė ir paduoti į ją mūsų signaliuką.

Pajungiau, niekas nesprogo, net nekaista, netgi veikia. Tuoj padarysiu video kaip mirksi LEDukai.

Programėlė labai paprasta, visų pirma inicializuojam LEDus, t. y. siunčiam visų LED užgesinimo signalą (arba uždegimo, priklausomai nuo SINK ar SUORCE pasirinkimo). To reikia, nes HT12E atsimena siųstus duomenis, taigi, jeigu tarkim buvo įjungtas pirmas LED ir nutraukiam duomenų siuntimą – jis lieka šviesti. Šiaip, principe, kol kas nesvarbu kokia LED būklė buvo prieš sekantį duomenų paketą, bet dėl tvarkos tiesiog inicializuojam ir tiek. Po inicializavimo luktelname 1 sekundę ir pradedam junginėti po vieną LED iš eilės. 5 mm žalias LED mirktelna, kad Transmission Valid (VT). Perjungus trumpiklius LED veikimas invertuojamas. Taip yra todėl, kad HT12D pagal komandą paduoda arba pliusą, arba minusą, t. y. srovę tiekia arba priima, jei taip galima sakyti, o vienas LED prijungtas prie pliuso, o kitas prie minuso. Kadangi HT12D nemoka pakabinti išėjimo ore, neduoti nei pliuso nei minuso, gaunasi, kad LED visada turi maitinimą, tik jeigu į LED ateina iš abiejų pusių pliusai arba abu minusai – LED neveikia. Toliau greitaveikos bandymas. Kaip mes visi žinome, visokie NOP, Pause, Delay ir panašūs dalykai yra blogis, kurio reiktų vengti, bet tokiai paprastai programėlei arba pritaikymui bus gerai. Greitaveikai nelabai turi įtakos normalūs kontrolerio veiksmai (čia tik vienas toks – digitalWrite, rašymas į prievadus), tai to nepatestuosim, bet užtai yra nemažai laukimo (delay ir delayMicroseconds), o tuos būtų galima mažinti. Aišku, jeigu taip parašyti programą Asembleriu, būtų galima patiuninguoti ir rašymą į prievadus bei visą kitą inicializaciją. Bet nafik, vis tiek HD12x bus didesni stabdžiai, net naudojant standartines Arduino komandas. Kaip žinome, kad kažkas atsitiktų, reikia 4 žodžių, taigi, bus laikas tarp žodžių. Pats žodis generuojamas programiškai, taigi, bus 1 ir 0 trukmė. Iš HT12E bandymų žinome, kad bito trukmė yra 330 us (programoje 328 us), o laikas tarp žodžių 10 ms. Bandymai parodė, kad vis dar stabiliai veikia prie 90 us bito trukmės ir 2 ms pauzės tarp žodžių. Sumažinus labiau – arba veikia nestabiliai arba neveikia.

Arduino programa yra čia.

HT12E enkoderio duomenų srauto savybių tyrimas 2021.11.19 at 14:44

Rašiau apie HT12x enkoderio ir dekoderio maketinę plokštę, toliau tęsiu savybių tyrimą reikiamam tikslui pasiekti. Visų pirma HT12E, enkoderio, arba dar jį vadinsime siųstuvu, nors tai nėra visai tikslu – galutiniam prietaise siųstuvas bus RF transyveris, t.y. radijo dažnio siųstuvas su duomenų kodavimo funkcija (dėl atsparumo trukdžiams, ne dėl šifravimo paranojos), o HT mikroschema tik suformuoja signalą kurį reikia siųsti… Nu gerai, gana beletristikos, dirbam.

Pradedam nuo nulio, t. y. – siųstuvas nedaro nieko, t.y. visi adresai loginiam 0, mygtukai nepaspausti. Vienintelis įjungtas dalykas – TE (Transmission Enable), nes be jo čia būtų tik tiesi linija ties nuline įtampos padala. Beje, TE įjungtas trumpam, tik suliečiu trumpiklį ir paleidžiu.

Taigi, siųstuvas išspjauna 8 duomenų blokus, bendra trukmė ~180 ms, vieno bloko trukmė ~13 ms, pauzė turbūt 10 ms. Kodėl turbūt – paaiškės vėliau. Teorija tokia – gavęs TE signalą siųstuvas siunčia 4 žodžius (word) duomenų arba kol TE signalas yra siuntimas vyksta nenutrūkstamai:

Įprastai žodžio (word) dydis yra nusakomas maksimaliu bitų skaičiumi, kuriuos gali apdoroti procesorius vienu metu. Kompiuteriams tai 32 arba 64 bitai. Aprašymas sako, kad turi būti 4 žodžiai, t. y. 4 bitų paketai, tačiau mūsų oscilogramoje jie 8. Kodėl ? Čia reiktų žiūrėti į siuntimo grafiko dešinę dalį, kur parodyta TE ilgesniame žemame lygyje (žemas = aktyvuotas). Reikalas tame, kad nors aš ir trumpai pyptelnu trumpiklio kontaktus, visgi siuntimas yra greitesnis ir spėja pradėti antrą siuntimo ciklą. Dėl to, manyčiau, oscilogramoje matome ne 4 žodžius, o 8. Kadangi jau žinome, kad turi būti 4 žodžiai, ir jie turi būti vienodi (kartojimas duoda atsparumą trugdžiams, perdavimo patikimumą ir t.t.), galime analizuoti tik vieną žodį:

Taigi, turime 13 aukštų lygių ir, panašu, kad po du loginius 0 tarp jų. Vėliau susitikrinsime su aprašymu, o dabar lyg ir duomenų eilutė tokia:

Impulsų trukmės:
Loginis 1 ~ 330 us
Loginis 0 ~ 330 us
1 sąlyginis bitas ~ 990 us

Taigi, vienas duomenų blokas arba žodis yra toks, primenu, kai adresai 0, mygtukai nepaspausti, TE = 1:


Toliau žiūrim aprašymą:

Taigi, loginis 1 arba 0 sudaromi iš trijų bitų, arba trijų osciliatoriaus ciklų. 001 = loginis 1, 011 = loginis 0. Tada mūsų eilutę galima parašyti taip:

001 001 001 001 001 001 001 001 001 001 001 001 001 = 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 1

Tą žinoti gerai, bet rašant programą valdikliui, reikės turėti galvoje, kad siųsti turim 3 bitus, o ne 1. Raudonai pažymėjau anksčiau nepaminėtus nuliukus. Pasirinkus kurį nors adresą arba paspaudus mygtuką, atitinkamose vietose keičiasi ir reikšmės. Štai, pasirinkti A0 ir A1 adresai, visa kita neaktyvu:

Akivaizdžiai matosi, kad loginių 1 yra dviem daugiau. O kad būtų visai paprasta, pasitelkiame skaičiuoklę:

Skaičuoklę galima parsisiųsti iš čia. Tereikia surašyti bitų eilę pilkuose ir žaliuose langeliuose ir gausime jų reikšmes bei oscilogramą. Principe, tiek žinant jau galima būtų rašyti programą, bitbanginančią reikiamus duomenis vietoje HT12E, ką mes padarysime sekančiame straipsnelyje. Svarbiausia nepamiršti, kad signalai čia tokie invertuoti, nes kai jungikliai nesujungti išėjime turim loginį 1 (nes visi įėjimai pull-up’inti), tai sakant, kad išėjimas įjungtas realiai turime loginį 0.