Dainiaus webaz – elektronika ir ne tik !

Papuolė į rankas toks įdomus gyvūnėlis – naktinio matymo prietaisas ТВНЕ-4Б. Kadangi prietaisas karinis informacijos apie jį nedaug… Naudojamas yra/buvo rusiškoje karinėje technikoje – BTRuose, tankuose ir pan. Kadangi jame vertingų metalų negausu – bandysiu prikelti (o gal ir veikia, ka aš žinau…). Tauriųjų metalų kiekiai:

Auksas: 0,034 g;
Sidabras: 2,061 g;
Platina: 0,08 g;
Paladis: 0,266 g.

Ne gausiai, nors aišku, turint kalną tu prietaisų… Gal atsipirktų utilizacijos kaštai :D. Pirminė apžiūra 😀 parodė, kad neveikia užuolaidėlių atidarymo mechanizmas/rankenėlė. Logiška butu pradėti nuo pačios rankenėlės nuėmimo, bet negi eisim lengvuoju keliu 😀 – ardom prietaisą 🙂 Korpusas suręstas tvirtai, bet pažiūrėjus iš karto matosi, kuriuos varžtelius reikia atsukti.

Čia jau be viršutinės dalies, kurioje yra vaizdą 90º kampu pasukančios prizmės. Žiūrint iš viršaus už lęšių matosi diafragmos. Po lešiais – jautrūs fotostiprintuvai (ypač IR spektro daliai). Čia kaip ir viskas gerai, jokių korozijos požymių ar sulūžusių detalių.

Vaizdas iš šono – po okuliarais matosi ta nelemtoji rankenėlė, antroje foto okuliarų prizmės, ir trečioje okuliarų montavimo vieta (su TA RANKENĖLĖ) :D. Rankelės ašelė kyla iki vaizdo/šviesos stiprintuvų ir atskiria juos nuo šviesos įėjimo (prizmių) užuolaidėlių pagalba. Vizualiai ir baksnojant atsuktuvu viskas gerai, strigimo nėra, bet rankenėlė nesisukioja. Nuėmus rankenėlės gaubtelį iškrenta fiksavimo/stabdymo mechanizmas 😀 ogi užrūdijęs 🙂 hehe, štai kas čia blogai 😉 Išvalyt, sutept ir surinkt pora minučių laiko ir viskas veikia. Atidarytos užuolaidėlės:

Ir uždarytos:

Skaitau mechaniniai darbai baigti 🙂 Bandom kažką iškapstyti daugiau ir įjungti šitą daiGtą 🙂

Ištraukiau kažkokį elektronikos bloką iš šono, parašyta АФ7102878, bet dėdė Gūglas paslaptingai tyli… Netikša. Foto iš visų pusių:

Čia nieko ypatingo, keletas varžikių, kondensatorius ir žalia tabletė pažymėta R3, lyg ir turėtų būti rezistorius.
 Iš šono nieko ypatingo… Va, čia jau daugiau matosi. Baltas  tvarinys  –  СП5-22 paderinamas 1W 33R rezistorius, už jo dvi rėlės, skirtos įjungti prizmių ir linzių šildymą (nuo rasojimo). Už jų – greičiausiai epoksidu užlietas aukštos įtampos „darytuvas” fotodaugintuvo maitinimui. Dešinėje dar kažkokia smulkmė kurios paskirties tingėjau ieškoti.Aukštos įtampos blokas, rėlės ir  rezistorius…Išorinis dangtelis su užrašu БШ5121040…O čia viso bloko lizdas.

Ok, viskas surinkta, bandom jungti, gal nesprogs… Jei kam reiks – aprašymas yra čia (DJVU), iš jo paimtas maitinimo fyškės pinautas (ant fyskės yra skaičiukai):

Taigi, į porą kontaktų pasiduoda +27V, į kitus du – GND 🙂 Jungiam 🙂 Apatinė rankenėlė pasisukdama įjungia mikrojungiklį tuo pačiu ir visą prietaisą (vartoja 1,1A prie 28V). Šalia jos yra linzių pašildymo jungiklis (veikia, ima apie 1A prie 28V). Prietaiso kairėje esančios rankenėlės pagalba reguliuojama diafragma ir šviesos, patenkančios į prietaisą kiekis. Fotostiprintuvas yra jautrus šviesai, todėl nenaudojant sveika užtraukti užuolaidėles. Ną ir pabaigai kaip visas šitas stebuklas veikia. Visų pirma linzė (vadinkime ją įėjimo linze) surenka matomos spektro dalies ir nematomos (artimos IR spektro daliai) šviesos spindulius, prizmė juos pasuka 90° kampu. Toliau silpna šviesa patenka į fotostiprintuvą, maitinamą (spėju) 5-7 kV įtampa iš aukščiau matyto blokelio. Sviesa – fotonai, visų pirma patenka į/ant fotokatodo, kuris fotono energiją paverčia atitinkamu elektronų srautu. Po fotokatodo, sugeneruoti elektronai patenka į vaizdo stiprintuvą/vamzdį, ir buna papildomi naujais elektronais iš vamzdyje esančių atomų, taip sukurdami bent tūkstantį kartų stipresnį elektronų srautą. Tai padaroma mikrokanalinių vamzdelių pagalba – paprastai tai tai plonytis stiklinis diskas su mikroskopinėm skylutėm (mikro kanalais), mūsų laikais gaminamas panaudojant optinio pluošto technologiją. Pats stikliukas uždarytas vakuume ir iš abiejų pusių turi metalinius elektrodus. Pats mikrokanalas yra 45 kartus ilgesnis nei jo plotis ir dirba kaip elektronų daugintuvas. Kai elektronas atsimuša į pirmąjį mikrokanalinio stiklinio disko elektrodą jis pagreitinamas aukštos įtampos pagalba (tie patys 5-7 kV, pajungti prie elektrodų iš abiejų pusių) ir pasiunčiamas į mikrokanalą. Fotostiprintuve be katodo ir anodo, yra eilė antrinių katodų emiterių, kurių paviršius padengtas emisiniu mišiniu. Kiekvieno sekančio katodo elektrinis potencialas yra aukštesnis už pirmesnio katodo, kuo jų daugiau – tuo didesnis stiprinimas, tuo didesnis griūtinis efektas. Antrinių katodų forma ir sumontavimo kampas parinktas taip, kad išmuštas elektronas atsimuštu į sekantį katodą kampu, tai palengvinama elektronų emisiją.
Kiekvienas antrinis katodas išspinduliuoja elektronų daugiau nei yra jį bombarduojančių pirminių elektronų. Antrinių ir pirminių elektronų skaičių santykis vadinamas antrinės emisijos koeficientu. Fotodaugintuvai turi kelias antrinių katodų pakopas. Taip pasiekiamas didelis fotodaugintuvo jautrumas. Po to visa gauja naujai pridėtų elektronų atsimuša į fosforu padengtą ekraną (kaip CRT televizoriuose), sukurdami žalsvą vaizdą, kurį ir matau, žiūrėdamas per okuliarus.

Posted in: Elektronika by Dainius /