Onkyo TX-SR507 resyveris 2017.06.16 at 11:38
Pateko man į rankis Onkyo TX-SR507 resyverį su gedimu, pagal aprašymą – neįsijungia, tik mirksi raudona švieselė. Internetinė foto apie išvaizdą.
Važiavo iki manęs jis ilgai, kokia pusė metų, tai praktiškai buvau ir pamiršęs. O paskui ir remontuoti nebuvo kada, taigi remontą darė mano mažoji dukrytė, o aš tik nugvelbiau temą straipsniukui. Taigi, mirksinti lemputė tiesiog indikuoja, kad kažkas blogai su garso stiprintuvu, procesorius mato per dideles sroves arba sroves tuomet kai jų būti neturi. Pradžia kaip visada nesudėtinga – ardymas.
Kol kas vaizdas neišgąsdino – jokių sprogimo žymių. Kairėje masyvus transformatorius (pirkdamas slapčia vyliausi, kad suremontuoti nepavyks ir galėsiu panaudoti korpusą ir transformatorių savo gamybos stiprintuvui), virš jo išėjimų į kolonėles plokštė. Didelis aliuminis radiatorius prisuktas prie rudos galios stiprintuvo plokštės, o dešiniam kampe, keliais aukštais papildomų funkcijų plokštės (HDMI, optinės, RCA ir kt. jungtys). Toliau įdomiau – išėjimo tranzistoriai:
Aiškiai matosi suskirstymas stiprintuvų grupėmis kiekvienam kanalui, o geriausia pradžia – patikrinti galinius tranzistorius. Rezultate – kairiojo kanalo tranzistoriai „kiauri”. Visi kiti geri, taigi, susikoncentruojam ties kairiojo kanalo stiprintuvu. Patikra parodė dar keletą „kiaurų” detalių. Iš esmės, tokio tipo stiprintuvuose, esant galinių tranzistorių pramušimui, rekomenduočiau tikrinti paveiksliuke pažymėtas dalis:
Žaliai pažymėjau sudegusias dalis, raudonai – potencialius pacientus, kuriuos reikia patikrinti (gal logiškiau būtų spalvinti atvirkščiai?). Pakeisti rezistorius bėdos nėra, vietoje dvigubo rezistoriaus R6100 (čia tas didelis baltas daikčiukas ties galiniais tranzistoriais) įmontuoti du atskiri atsparūs drėgmei, neinduktyviniai ir nemagnetiniai po 0,22Ω. Neturėjau 100Ω 1/4W (R6070), tai gražiai sulindo 1/2W rezistorius. Q6010 pavyko gauti originalų (2SC1740S), sudėtingumas tame, kad jau senokai nebegaminami. O vat galinukai Q6050 ir Q6060 buvo ne tokie kaip pažymėta schemoje – 2SC5198 ir 2SC5171. Irgi nebegaminami, bet gauti pavyko.
Visa stiprintuvinė plokštė prieš akis:
Išmontuoti nesudėtinga, beveik viskas atsijungia, laidai išsitraukia iš jungčių. Laužyti nieko nereikia, užtenka nuspausti lizdų viršutinę dalį ir šynos išsitraukia.
Pagal remonto rekomendacijas, pakeitus sudegusias detales, reikia nustatyti tranzistorių ramybės srovę. Tam skirtas mažiukas potenciometriukas (R6040) ir jungtis matavimui (P6080). Reikia, kad įtapos kritimas and R6100, matuojamas per jungtį, būtų apie 10 mV (±1 mV). Kam tranzistoriui reikia ramybės srovės – gal truputį vėliau, o dabar jungiam stiprintuvą 10 min pašilti, o po to milivoltmetrą ir reguliuojam. Štai ir viskas, jokių mirksinčių raudonų šviesų, viskas veikia.
Bet neilgai…
Po poros dienų ta raudona švieselė vėl išlindo ir pradėjo mirksėti. Vėl pramušti galinukai, sudeginti saugikliai. Chm… Chm… Galvojau, gal ankstesnis savininkas patrumpino išėjimą, dėl ko viskas ir sprogo, bet dabar vėl tas pats kanalas „nusišovė”. Reiškia priežastis vis dar nepašalinta. Ok, ardom vėl (ale ir daug varžtelių ten atsukti reikia). Pakeitus tranzistorius, dėl visa ko užsakiau ir galingesnių porelę (norintiems modifikuoti į galingesnę pusę irgi tiks, tik reikia nepamiršti, kad maitinimo galingumas ne begalinis) – TTA1943 ir TTC5200. Būtų galima 100W tranzistorių pakeisti šiais 150W. Bet nekeičiau, vis tiek įdomu kodėl jie „nusišovė”. Kaip visada, pakeitus tranzistorius, reikia sureguliuoti ramybės srovę. Pradžioje viskas gerai, sureguliavau ir palikau padirbėti. O vat čia viena iš mano elektronikių ir sako – „o šite skaičiukai turi taip šokinėti?”. O šokinėti neturi – ramybės srovė nieko neveikiant turėtų būti stabili, o čia kai nori kinta, bet kaip nuo 0 iki kokių 800 mV. Nu, čia jaučiu vos ne A klasės režimais pradeda kaisti ir numuša galą. Pažiūrėjau, kad ir kiti potencikai taip pat grybauja, ten 5 kanalų resyveris. Vat ir priežastis – tranzistoriai neatlaiko tokio darbo režimo ir pradega. Remontas paprastas – keisti potenciometrus gerais, daugiasūkiais. Pagal varžą ir korpuso gabaritą pasirinkau PV37W202C01B00 – tiko į originalias skylutes. Po visų 5 vnt. pakeitimo ramybės srovės sureguliuotos idealiai ir nekinta kada panorėję. Pagrindinis remontas kaip ir baigtas. Toliau – modifikavimas. Pirmas dalykas, kas labai pastebima – gerokai pakaitusios PCB, vietom gerokai suanglėję:
Po šituo juoduliuku gyvena kažkoks daugiakojis: 
Pagal jungimo schemą panašu į įtampos stabilizatorių ar reguliatorių, tai nenuostabu, kad kaista. Dar iš kaisti ir dėl to lūžinėti mėgstančių dalykų – HDMI plokštės gyventojai:
Visi jie gauna po radiatoriuką dovanų !
Tolimesnis modifikavimas būtų aktyvaus automatinio aušinimo įmontavimas, bet schemos nesugalvojau, PCB nepadariau, tai nieko apie tai nepasakosiu ;).
O dabar truputis teorijos, kad suprasti kodėl svarbus tas nedidukas potenciometras. Visų pirma – stiprintuvo darbo taškas ir klasė:
Šičia minima klasė dažniausiai neturi nieko bendro su stiprintuvo klase, apibrėžiama gamintojo (pvz. Hi-Fi, Hi-End). Ryšys nebent toks, kad aukšto lygio stiprintuvuose klasė turėtų būti A arba AB. Nors greičiausiai nebus. Gali būti ir D arba H, ir dar kitokių raidžių :). Esmė tokia – anksčiau, kai dar klasės abėcėlė baigėsi raide C (tiksliau tranzistorių darbo taškas gali būti sureguliuotas tik atitinkamose srityse) buvi tik A, AB, B ir C klasės. Vėliau atsirado visokių įdomių dalykų, kurie padidino stiprintuvo efektyvumą, arba kokybę, arba abu parametrus. Nors čia labiau religinis klausimas – kaip lyginti vinilo plokštelę ir Audio CD. Muzika kaip ir ta pati gali būti įrašyta, bet vieniems gražiau groja vinilas, kitiems CD. Taigis, A klasė dirba tiesiškiausioje grafiko srityje, dėl to atėjės signalas sustiprinimas su mažiausias iškraipymais, B klasėje darbo taškas yra ne tiesinėje dalyje, dėl kurios atsiranda iškraipymai. C klasė audio stiprintuvuose man atrodo niekada nebuvo naudojama, nes tai iškraipymai kosmiškai dideli. O vat AB klasė turi A ir B klasių savybes – nedidelę nuolatinę maitinimo šaltinio dedamąją, ir nedidelius netiesinius iškraipymus. Turint galvoje, kad A klasės naudingumo koeficientas yra tik apie 25 %, B klasės apie 70 %, AB klasė yra aukso viduriukas su 50-60 % naudingumu, taip gaunamas kompromisas tarp geros kokybės ir didelio energijos suvartojimo. Ok, grįžtam prie potenciometriukų – jais ir nustatomas tas darbo taškas, arba nuolatinė dedamoji, kuri laiko tranzistorių pravirą, kad reakcija į signalą būtų kuo greitesnė ir tikslesnė. Su A klase viskas aišku – kokybiška, bet energetiškai labai neefektyvi, todėl nenaudojama, kai reikia didelių galingumų. Paprastai naudojama pirminiam stiprinimui. O B ir AB klases galima būtų panagrinėti smulkiau, bet apie tai kada nors vėliau.
Susiję dokumentai:
Sveiki Dainiau, ar yra galimybės su Jumis susisiekti, turiu rimtą klausimą profui 🙂
861231165