Dainiaus webaz – elektronika ir ne tik !

Bet apie viską paeiliui. Visų pirma, keista, kad jau labai seniai rašiau, atrodo tų darbų pilna ir būtų ką, bet laiko trūksta ir mintys nesidėlioja… Tai dabar toks nedidelis remontą aprašantis straipsnelis, kuris, manau, turėtų vadintis „Peugeot 206 – prapūstos purkštuko tarpinės keitimas”.

Iš pavadinimo ir taip jau aišku, kas per gedimas (gan standartinis ir populiarus pas dyzelinius variklius) – slėgis iš cilindro, per varinę tarpinę tarp purkštuko ir galvos/bloko pabėga laukan, kartu nešdamasis ir karšo dyzelinio kuro dulkes laukan. Angliškai tas dalykas vadinasi Diesel Injector Black Death. Nieko ten labai jau Death’iško, o vat Black’o, priklausomai nuo liko, gali būti labai daug. Vienintelis negerumas galintis atsirasti dėl prapūtimo – jeigu prapučiama tarp tarpinės ir bloko, gali išdegti bloko lygus paviršius, tapti duobėtas ar gruoblėtas, po to jau jis nebesandarins netgi įdėjus naują tarpinę. Jeigu prapučiamą tarp tarpinės ir purkštuko – žymiai mažiau bėdos, purkštuką, blogiausiu atveju, galima dėti ir naują ar naudotą, bet sveiką. Tai va, toks dalykas atsitiko ir Pežukui, aišku, sumažėjo trauką, atsirado papildomas šnypštimo garsas, o salone kaip reikiant smirdėjo svylančiu dyzeliu. Sugalvojau, kad reikia sutvarkyti tą bėda, nes Pežukas tapo per mažas ir buvo priimtas sprendimas jį parduoti.

Ardymas nesudėtingas, ypač pasinaudojant Peugeot Service Box ir SEDRE pagalba (Peugeot servisinės programos su remonto aprašymais). Nusiėmus oro kolektorių atsiveria va toks vaizdelis:

Nors ir atrodo viskas purvina, iš tikrųjų taip nėra. Ten, kur oro kolektorius jungiasi su velenėlio laikikliu vis dar nenuvalyti tarpinės likučiais, ten kur velenėlis – tepalas, kuris ten ir turi būti. O blogietis pirmasis purkštukas yra pats kairiausias, ir dar tuo juoduliu išdirbęs kaimyną, todėl gali atrodyti, kad prapūsti du purkštukai:

Visų pirma, kol neišmontuoti purkštukai – juodulio valymo darbai. Tam reikės šepetėlių, kantrybės ir Wurth Carb Cleaner’io (5861113500). Tas chemikalas puikiai tirpina juodulį, po to nesunkiai nusivalo.

Nuvalius galima išmontuoti purkštuką, irgi nebaisiai sudėtingas darbas – atsukti vieną varžtą, pasidžiaugti, kad purkštukas lengvai išsitraukė (kartais gali būti prikepęs, tada reiktų specialių įrankių ištraukimui arba kviestis meistriuką į pagalbą, apie 50 Eur kainuotų ištraukimas). Ištraukus purkštuką galima rinktis iš dviejų variantų – dėti visiškai naują arba restauruoti senąjį. Naujas ~250-300 Eur, restauravimas ~80 Eur. Beje, prieš montuojant purkštuką būtina užmesti akį į skylę, paprastai ten reiks išvalyti prikepusį dyzelinį kurą, o tuo pačiu ir įsitikinti, kad tarpinės guolis nepažeistas ir sandarins gerai. Jeigu būtų pažeidimas yra du variantai – restauruoti paviršių nufrezuojant kol nebebus pažeidimo ir dėti atitinkamai storesnę tarpinę (nes purkštukas negali būti giliau net per milimetrą) arba nerestauruojant, tiesiog pieš montavimą patepti aukštos temperatūros sandarinimo silikono (kai kas vadina raudonu silikonu). Nors man pasisekė ir paviršius nebuvo pažeistas, aš visgi rinkčiausi restauravimą.

Nuvalius apnašas, tarpinės likučius ir kitus nešvarumus vaizdelis tampa gerokai malonesnis akiai, bet pastebėjau ir kitą blogumą – ant velenėlio kumštelių matomas didelis išdirbimas, metalo nusidėvėjimas. O tai, savo ruožtu, stipriai įtakoja vožtuvų atidarymo ir uždarymo laikus, dėl ko gali sumažėti trauka, pablogėti išmetamųjų dujų parametrai ir atsitikti kiti negerumai.

Čia labiausiai pažeistas kumštelis, nuzulintas metalas, toliau netgi matomas ištrupėjimas… Kiti pažeisti irgi, todėl tokį velenėlį jau reikia keisti. Daiktas tikrai ne pigus, o ir Peugeot atstovybės detalių tiekimas pjauna buku peiliu per nervus, bet po ilgo laukimo velenėlis visgi atvažiavo.

Velenėlio pakeitimui reikia nusiimti jo laikiklį, nesudėtinga, bet daug varžtų ir reikia nuimti skirstymo diržą. Čia svarbu, kad nepabėgtų velenėlio ir alkūninio veleno padėtis, nes jie turi būti būtent tokie kokie turi būti, kitu atveju pasekmės gali būti nuo variklio neveikimo iki vožtuvų sulankstymo ir po to jau neveikimo + brangaus remonto. Velenėlio ir alkūninio škyvus labai patogu įtvirtinti atitinkamo diametro grąžtais, tam yra specialios skylės. Tai ir viskas, nuėmus diržą, atsukus laikiklį visą konstrukciją galima neštis ant stalo permontavimui. O vaizdas lieka toks:

Čia jau viskas nuvalyta ir sumontuotas naujas purkštukas su nauja varine tarpine. Tuo pačiu patikrinti ir karomislai, žodis atėjęs ir rusiško „коромысла”. Čia tos svirtelės, kurias spaudo velenėlio kumšteliai, kad atidarytų vožtuvus, šiuo atveju jie yra 8, nusiima paprastai, nes čia jų niekas nebelaiko. Kadangi nusidėvėjimo nėra – palikti laukti velenėlio.

O velenėlio laikiklis, atsukus dar saują varžtų, skyla į dvi dalis, tarp kurių ir įspraustas velenėlis.

Būtina patikrinti abiejų pusių velenėlio guolius, tas vietas, kur laikiklis laiko velenėlį (indėklų čia nėra, taigi, visas išdirbimas atitenka pačiam laikikliui). Bet paviršiai gražūs, nusidėvėjimo nėra, taigi lieka tik viską gražiai nuvalyti.

Truputis „prieš ir po”:

Ir kita pusė, „prieš” nebeišliko:

Valymas plastikiniu šepečiu ir tuo pačiu Carb Cleaner’iu. Beje, jokių tarpinių čia originaliai nėra, viskas sandarinama silikonu/skysta tarpine/ir kiti pavadinimai, priklausomai nuo servYzo ar žmogaus. Žinoma, naudoju geriausia, Victor Reinz gamybos.

Naujasis velenėlis jau įmontuotas į laikiklį, šalia liūdi ir senasis, jam tai paskutinė diena ant stalo, toliau tik metalo laužas…

Dar bendras vaizdas prieš uždedant:

Nuotraukos apačioje matosi, kad turbinos šiluminė izoliacija tokia… aptrupėjus, ar kaip čia, vienu žodžiu, lupam ją lauk ir keičiam nauja, nes tokios naudoti jau nebegalima. Ir vėl, originalios dalys važiuoja laaabai ilgai. O kol važiuoja tęsiam surinkimą. Taigi, uždėjus velenėlio laikiklį reiktų uždėti diržą ir būtų viskas, bet pagalvojau – o kada aš dar čia prikišiu nagus, gal geriau dėti ir naują diržą. Nu… Gerai. Bet jei jau bus naujas diržas tai reiktų ir naujo įtempėjo jam. O kad jau naujas įtempėjas tai reikia ir visus guoliukus pakeist, tuo pačiu diržu dar sukasi ir vandens siurblys, kur antifryzą varinėja, nu tai ir tą ta pačia proga reik pakeist. Reiškia jamam visą komplektą (gerai, kad yra rinkinys su visom reikiamom dalim) ir keičiam. Bet – skirstymo diržas yra po generatoriaus/kondicionieriaus diržu, norint pakeisti skirstymo diržą pirmiau reikia nuimti generatoriaus diržą. Irgi nesudėtinga, nuėmiau, bet vėl pagalvojau „o kada dar aš čia prieisiu jį pakeist, keičiam, kad jau nuiminėju”. Ir vėl prasidėjo ta pati muzika – jei jau keičiam diržą, tai reikia keisti ir įtempėją, jei jau įtempėją… Ну и понеслось… Gerai, kad ir generatoriaus diržo keitimui yra pilnas rinkinys, su viskuo kas priklauso. O kai jau viskas pakeista – atvažiavo ir dar daugiau dalių ;).

Galima tęsti surinkimą. Pakeitus turbinos šiluminę izoliaciją galima baigti surinkimą uždaryti kapotą. Bet taip darytų gal koks dėdė Vasia iš trečio garažo, o aš dar apčiupinėjau visus prieinamus laidus. Ir gerai, nes:

Radau pratrintų laidų, juos, žinoma, užizoliavau, kai kuriuos, dar nepratrintus laidus papildomai apvyniojau tam skirta medžiagine izoliacija. Laidų paieškos ir surinkimo eigos vaizdeliai:

Kaip gi be atitinkamų lipdukų !!!

Ir besikrapštydamas apie radiatorių (nes reikėjo išimti, kad pakeisti turbinos šiluminę izoliaciją) pastebėjau, kad užstrigęs radiatoriaus ventiliatorius. Šiaip ne taip išmontavau, čia truputį sunkiau, nes siaura vieta ir rankoj turi būti kokie 4-5 sąnariai, o ne viena alkūnė ir riešas. Išėmus paaiškėjo kaltininkas – ventiliatoriaus varikliuko korpusas vienoje vietoje parūdijo, rūdys išsipūtė, pakėlė magnetus, o tie įsirėmė į rotorių, nu ir tam jau nebebuvo kur dingt, teko nebesisukt. Dar šalia ventiliatoriaus pamačiau kokią tai dėžutę ir sugalvojau, kad man visai smalsu pamatyt, kas viduje.

Būūū… Žalėsiai. Vienas laidas visai nutrūkęs. Gerai, kad įkišau nosį, reiks ir čia sutvarkyt. Ir draugas ventiliatorius:

O laidus prasiardžiau, visus sukorodavusius ar pajuodusius po izoliacija nukirpau. Bet dabar pritrūko jų ilgio, tai reikia primontuoti naujus galiukus. Žinoma, visi sujungimai lituojami ir užtraukiami termokembriku su klijais.

Bejunginėjant laidus, pamačiau, kad yra dar vienas blogis – ventiliatriaus variklio srovę ribojantis rezistorius ir sukorodavęs, ir termoapsauga suveikus, taigi, nebeveikia ir pats rezistorius. Šita detalė buvo pas tiekėją, tai iš karto gavau naują:

Darbo vieta ir kur viskas surinkta, suvyniota ir beveik paruošta sudėti atgal (trūksta vienos jungties):

Ventiliatoriaus bandymai patvirtino teisingą veikimą visais režimais, dabar jau galima uždaryti kapotą ir laikyti, kad prapūsto purkštuko remontas baigtas.

O kodėl paskutinis ? Nes po remonto praėjo technikinę ir mūsų Pežukas perleistas kitam savininkui…

Posted in: Auto... by Dainius /