MS-DOS 6.22 2024.02.12 at 10:22
Ne visai retro HW, nes čia ne HW, o SW, bet ne daug kas gali būti labiau retro nei DOS’as. Aš ant jo užsiroviau mokykloje, nes lankiau informatikos būrelį pas mokytoją Svinkūną :). Tuomet dauguma mokyklos kompiuterių buvo sunkūs geležiniai monstrai su DOS operacine sistema ir Turbo Pascal kompiliatoriumi. Taigi, sugalvojau nerti į mokyklinį amžių stačia galva, gal bus minkšta ir galvos neprasiskelsiu – pabandysiu įdiegti MS-DOS 6.22. Pradžiai, tai kas tas DOS. Tingiu rašyti ir taip visiems geekams ir hakeriams mintinai žinomą informaciją, tai kopijuoju ir Wikipedijos.
MS-DOS (angl. Microsoft Disk Operating System) – Microsoft kompanijos kurta diskų operacinė sistema (DOS). Pirmoji versija išleista 1981 m., paskutinė – 2000 m.
Tai viena iš labiausiai 1980-1990 m. naudotų DOS šeimos operacinių sistemų. Ji buvo naudojama Intel 8086 ir analogiškus procesorius turinčiuose asmeniniuose kompiuteriuose. Šią operacinę sistemą vėliau pakeitė grafinę vartotojo sąsają (angl. GUI – graphical user interface) turinčios operacinės sistemos, daugiausiai įvairios Microsoft Windows operacinės sistemos versijos. Pradžioje ši operacinė sistema buvo žinoma kaip QDOS (angl. Quick and Dirty Operating System) arba 86-DOS.[1]
MS-DOS buvo naudojama suderinamuose su IBM PC kompiuteriuose, o IBM PC kompiuteriuose buvo naudojama pervardinta šios operacinės sistemos versija PC-DOS.
Pradžiai renkuosi, kuria gi DOS versiją instaliuoti:
Turint tokią Wikipedijos lentelę prieš akis labai lengva tą padaryti – paskutinis „tikras grynas” DOS yra 6.22 versija. MS-DOS galima parsisiųsti iš čia: WinWorld: MS-DOS 6.22 (winworldpc.com). Kadangi instaliuosiu DOS į virtualų PC, pasirinkau Microsoft MS-DOS 6.22 [Virtual PC VHD].
Sekantis, o gal labiau lygiagretus, arba net ankstesnis žingsnis – pasiruošti virtualų kompiuterį. Virtualus kompiuteris – tai programinis kompiuteris, kuris veikia realiame kompiuteryje su kokia nors operacine sistema. Taigi, fiziškai viskas sukasi tikrame serveryje, Windows Server 2012 R2 operacinėje. Jos Hyper-V dalis arba, vadinkim, technologija, skirta kurti ir valdyti virtualiems kompiuteriams. Hyper-V, tai Hyper-V Technology Overview | Microsoft Learn. Virtualaus kompiuterio sukūrimui naudojamas vedlys ir ten viskas paprasta, turbūt svarbiausia pasirinkti atminties kiekius. Pvz, DOSui visai nereikia terabaitinio disko ir 64 GB RAM. Abiem daviau po 512 MB, tai atminties daugiau negu reikia. Vedliui taip pat sušėriau ir DOS instaliacinį failą, ten vienas iš vedlio punktų… Konfigūracinis langas atrodo taip:
Taigi, kai jau turime virtualų PC, paleidžiame jį su Connect, po to Start (ieškokite per meniu). Kompiuteris įsijungė, pradėjo instaliuoti MS-DOS 6.22. Tai nėra sudėtinga, principe irgi viską padaro vedlys. Instaliacijai pasibaigus turi tą tradicinį juodą langą su mirksinčiu kursoriumi. Ir tai viskas, dabar jau galima naršyti po virutalų kompiuterio diską, kurti ar redaguoti failus, dar šį bei tą, bet ne tiek jau ir daug. Neįdomu. Pabandykime pakonfigūruoti DOSą. Tai daroma autoexec.bat ir config.sys failiukais, kurie sukuriami DOS instaliavimo metu. Rašome „edit autoexec.bat”, be kabučių žinoma, ir failas atidaromas redagavimui. Pradžiai surašiau tokius parametrus ir konfigūracijas:
Paanalizuokime, ką čia surašiau:
- @ECHO OFF – išjungia tekto rašymą į langą
- loadhigh C:\DOS\SMARTDRV.EXE – Smartdrive.exe užkraunam į aukštesnio lygio atmintį, lygis ne kokybėje ar kad atmintis kokia speciali, tiesiog sumeta programėles į atmintį virš 640KB ir iki 1MB. Smartdrive.exe – programėlė paspartinanti duomenų perdavimą, perkeldama dažnai naudojamus duomenis į RAM.
- @ECHO SMARTDRV loaded to High Memory – @ECHO rašo mūsų norimą tekstą į langą, šiuo atveju SMARTDRV loaded to High Memory
- loadhigh c:\apps\doskey.com -i – tas pats leadhigh, tik kitai programėlei. Ties šita vieta reiktų pažymėti, kad doskey.com failiukas ne standartinis iš DOS, o Enhanced Doskey.com iš Enhanced DOSKEY.com — with auto-completion Paul Houle. O pats Doskey.com prideda papildomo funkcionalumo DOSui.
- PROMPT &p&g – komandinės eilutės išvaizda. Šiuo atveju atrodys va taip C:\DOS>, jeigu būsime DOS direktorijoje.
- PATH – kartu su papkių adresais nustato kur DOSas turi ieškoti išorinių komandų.
- Vėl parašome, kad PATH komanda sėkminga.
- set DIRCMD=/o:gne – dažnai naudojamos DOS komandos DIR rezultato išvaizdos nustatymas. „g” – pradžiai rikiuojamos direktorijos, po to failai, „n” – abėcėlinis rikiavimas, „e” – rodoma failo priesaga.
- Vėl parašome, kad parametras nustatytas.
- set TEMP=C:\TEMP – ir taip aišku, nustatomas TEMP direktorijos adresas.
- ir apie tai parašome su @ECHO.
- C:\DOS\NET\DC.com – paleidžiame DC.com, paketinio siuntimo tvarkyklė, kurios pagalba bendrausime su kitais kompiuteriais tinkle ar Internete.
- @ECHO: Tuščia eilutė, tiesiog įterpiu, kad gražiau atrodytų.
Apie DC.com truputį plačiau. Pradžioje dėjau Internete rastas tvarkykles:
Bet ką bedaryčiau, niekas neveikė, DOSas keikėsi ir rašė klaidas:
Kad ir ką bedariau, niekaip nepasileido tas reikalas, principe, dėl to, kad „nematė” virtualaus serverio tinklo kortos, o be jos ryšio nebus. Tweak’inau, šamaninau, paaukojau visą megabaitą BIOSo dievams, niekas nepadėjo. Tada truputį pakeičiau serverio konfigūraciją:
Pridėjau tą pažymėta „Legacy Network adapter” ir sumečiau patį elementariausią draiverį:
Pats elementariausias, tai TCP Packet Driver, nors yra ir Microsoft Network Client skirtas DOSui, bet jo kol kas nenaudosiu. O tas TCP Packet Driver toks bazinis draiveris, tinklo API DOSui, beveik mano bendraamžis, sukurtas 1983. Vienintelis parametras, kurį reikėjo nustatyti – pertraukimo numeris, nustačiau 0x60. Taigi, tinklo korta ir šioks toks ryšys jau įmanomas, tik dar nėra programos, kuri vykdytų kokią nors duomenų siuntimo funkciją. Tam einame čia mTCP TCP/IP applications for DOS PCs ir parsitempiame mTCP paketą. Jame yra viskas ko reikia:
Čia ir bus visos funkcijos, kurias MS-DOS galės daryti Internete/tinkle. Pirma komanda, kurią reikia paleisti – DHCP.EXE. Automatiškai pasigauna tinklą, per DHCP pasiima adresus, susikonfigūruoja, susirašo parametrus į nurodytą failiuką ir tiek. Konfigūravimo aprašymas labai geras, atskiram PDF faile mTCP User Documentation. Įkeliu ir į savo serverį, kad nedingtų, abu PDFai vienodi.
Kai užsikrauna MS-DOS, einame ten, kur guli DHCP.EXE, naudojame elementariausias DOS komandas, pavyzdžiui, mano atveju CD – Change Directory:
- C:\> CD DOS – einam į DOS direktoriją
- C:\DOS> CD NET – einam į NET direktoriją
- C:\DOS\NET> CD MTCP – einam į MTCP direktoriją
- C:\DOS\NET\MTCP>DHCP.EXE – paleidžiam DHCP.EXE
Ir ties šita vieta išmeta klaidos pranešimą, reikia nurodyti failiuką, į kurį turi surašyti nustatymus. Prieš DHCP.EXE paleidimą rašome komandą set MTCPCFG=[kelias_iki_konfigūracijų_failo]. Konfigūracinį faila galima dėti kur nori, todėl aš pasirinkau MTCP direktoriją ir failo pavadinimą „netcfg.cfg”:
set MTCPCFG=C:\DOS\NET\MTCP\netcfg.cfg, o po to DCHP.EXE ir turime:
Viskas suveikė. Tik LEASE_TIME per mažas, 600 sekundžių, tai 10 minučių. Šitą parametrą pasiėmė iš maršrutizatoriaus ir su netcfg.cfg failiuko konfigūravimo man šito parametro pakeisti nepavyko, nors yra tam skirta komanda. Pakeičiau maršrutizatoriuje. Taigi, dabar įjungus virtualų kompiuterį įsijungia MS-DOS, tada rašome komandą, nustatančią netcfg.cfg failiuko vietą, tada DHCP.EXE ir turime ryšį. Nepatogu kiekvieną kartą tą daryti rankiniu būdu, todėl surašome komandas į autoexec.bat, kad paleidimo metu viską padarytų automatiškai. Viskas kaip ir veikia, bet lange lieka visos tos konfigūracijų ataskaitos, taip sakant, prišiukšlintas ekranas. Noriu, kad prajus užkrovimui, pamačius visas tas ataskaitas, kad viskas OK, ekranas išsivalytų tarkim po 5 sekundžių. Ekrano išvalymo komanda „cls” – CLear Screen, kaip ir yra, bet va palaukti 5 sekundas DOSas nemoka, nėra tokios specialios komandos. Bet apeiname tą trūkumą su kitos, „choice” komandos pagalba. Viską surašome į autoexec.bat, jis dabar atrodo va taip:
- C:\DOS\NET\DC.COM 0X60 – DC.COM paleidimas su 0x60 pertraukimo numeriu
- set MTCPCFG=…… – konfigūracinio failiuko nustatytmas
- Paleidžiame DHCP.EXE, jis surašo visą reikimą informaciją ekrane ir į netcfg.cfg
- @ECHO: tuščia eilutė.
- choice /N /C:. /T:.,5 – atrodo kosmiškai, bet realiai čia viskas paprasta. Komanda choice skirta įvesti vartotojo pasirinkimui, pavyzdžiui Yes/No, bet ji turi taimerį, po kurio gali automatiškai parinkti nustatytą pasirinkimą. Taigi, komanduojame choice, /N – opcija, nurodanti, kad nerodytų klausimų (antraip ekrane parašys ką nors tipo „pasirinkite” ar panašiai), /C:. – nurodomas standartinis pasirinkimas, t. y. paspaudus tašką „.” vykdys programą toliau, nelauks taimeryje nurodyto laiko, /T:.,5 – komanda, nurodanti, kad jeigu vartotojas nepadarys jokio pasirinkimo, po 5 sekundžių bus pasirinktas standartinis nustatymas, t.y. taškas. Ir turime tokį pseudo taimerį, kuris 5 sekundes lauks įvedimo, tekstas ekrane nesikeis, o po 5 sekundžių automatiškai įves tašką ir programa važiuos toliau. Tašką galima įvesti ir nelaukus 5 sekundžių.
- cls – sekanti komanda po 5 sekundžių, išvalo ekraną, numeta kursorių į viršutinį kairį ekrano kampą.
- Tame kampe parašome MS-DOS 6.22 ready.
- Praleidžiame eilutę.
- Ir čia jau mirksi įvedimo kursorius.
Taigi, MS-DOS su tinklo palaikymu paleistas. Bet daugumai turbūt vis dar atmintyje išlikęs dviejų mėlynų langų vaizdas, taip, tai Norton Commander programa, grafinis DOS apvalkalas. Jų buvo ir daugiau, netgi pirmieji Windows buvo tik gražūs DOS apvalkalai. Instaliuojame Norton Commander, tas daroma paprastai, vedlio pagalba, tai neaprašinėsiu. Po instaliavimo, komandinėje eilutėje parašius „nc” įsijungia Norton Commander:
Kol kas tiek žaidimų su MS-DOS.
Leave a Reply