Saeco kavos aparato remontas 2024.03.19 at 11:09
Tiksliai nežinau koks to kavos aparato modelis, nes gavau tik valdymo plokštę su akivaizdžiais degimo požymiais ir svilėsio kvapu:
Kol kas neaišku nei kas sudegė nei kodėl. Svarbiau – kodėl. Šalia DRV8841 mikroschema, kurios išvadai prijungti prie matomos 6 kontaktų jungties, sveikų kondensatoriukų ir svilėsių. Tas DRV8841 – variklio/variklių valdiklis su dviem H tiltais. Iš to darome išvadą, kad prie jungties jungiamas kažkoks varikliukas. Funkcinė schema elementariai paprasta:
O vat norint atsakyti į klausimą kodėl – pradžioje reiktų susirinkti įtariamuosius:
- Kaltas variklis/varikliai – gal užsikirto, gal apvijos padegę ir viskas užsitrumpino…
- Kaltas DRV8841, gal užtūrų valdymas H tilto tranzistoriams kažką prasileido ir atidarė porą tranzistorių vienu metu – štai jums ir trumpas jungimas.
- Didžiausias svilėsis – tantalinis kondensatorius. Jie tokie iš prigimties keistuoliai, gali pridaryti fokusų patys užsitrumpindami.
Kadangi pabandyti surinkti aparatą patikrinimui galimybės neturiu – darysim viską maksimaliai. Bet pradžioje valymas:
Vis tiek nelabai geras priėjimas, bet aiškinamės kokių detalių trūksta ir traukiam lauk tą jungtį, šiaip ar taip pasvilus:
Tuo pačiu „užtaisome” tą skylė plokštėje. Tam gerai tinka epoksidiniai dalykai arba lakas.
Toliau pasinaudojame DRV8841 aprašymu, jame sužymėti kondensatoriai ir jų talpos:
Sveikas liko kondensatorius tas, kuris prijungtas prie CP1 ir CP2 išvadų (C269), VCP kondensatorius (C27) padegęs, šalia jo buvo du kondensatoriai, tantalinis (100 µF) ir keraminis (0,01 µF). Štai ir turime viską ko reikia.
Padegę takeliai „pariebinti” lydmetaliu, kondensatoriai sudėti. Tiesa tie du didesni po 0,01 µF, vienas kaip ir turi būti, o vietoje tantalinio dar vienas toks pat, pačio tantalinio dar nėra. Kodėl ? Todėl, kad taip sugalvojau 
, bet jeigu rimtai – kaip ir sakiau tantaliniai kartais padaro fokusų, sugalvojau pakeisti jį elektrolitiniu kondensatoriumi, o vietoje tantalinio papildomas keraminis kondensatorius pagelbės ESR mažinimo klausimu. Taigi, su kondensatoriais klausimas kaip ir išspręstas, bet neaišku, ar ta DVR8841 veikia korektiškai, todėl, prieš klijuojant sąlyginai didelį elektrolitinį kondensatorių norėtųsi pakeisti tą mikroschemą. Lupam ir ją:
O aš ir galvoju, ko ji taip lyg sunkiau kaito, štai va jums ir prašom – po mikroschema aušinimo radiatorius, prilituojamas prie metalinio mikroschemos „pilvo”. Matyt ir kaista atitinkamai, gal temperatūra ir sukėlė gedimą. Ok, lituojam naują mikroschemą į vietą:
Dabar jau galima primontuoti ir elektrolitinį kondensatorių:
Toliau jungties eilė. Tos pasvilusios nebemontavau į vietą, „pareguliavo” donorinę plokštę su tokiomis jungtimis nuo kažkokio kito aparato, taigi, į vietą stoja nauja:
Kadangi kondensatorius truputį didesnis nei buvęs tantalinis, jam prilaikyti reikės lašelio termoklijų:
Štai ir rezultatas:
Iš kur typiškai perkat mikroschemas ir kiek užtrunka toks remontas (darbo valandų ir laukimo kol atkeliaus komponentai atžvilgiu).
99 % visų elementų bendrai, ir 100% elementų ne asmeniniams remontams užsakinėjami iš tradicinių didžiųjų tiekėjų – Digikey, TME, Mouser, Elfa, Farnell. Tas 1 % kurio trūksta, tai detalės kurias naudoju asmeniniuose prietaisuose gali būti iš prastų tiekėjų, tipo Aliexpress, nes detalės jau būna seniai negaminamos ir kitur nei originalių, nei padirbtų jau nebegausi. Detalės važiuoja nuo kelių dienų (iš TME) iki kelių savaičių (pavyzdžiui Digio). Remonto trukmė darbo valandomis labai įvairi, daugiausiai dėl to, kad prisėdu tik porai valandų per savaitę, tai tarkim 8 valandų remontas gali trukti mėnesį. O kartais, kai daugiau laisvo laiko, būna ir dvylikai – keturiolikai valandų prisėdu, vadinu tą laiką „repairathon’u” 😀 Tipo repair marathon, remonto maratonas, tada, jei gerai einasi, tai ir daug pasidaro 🙂
Labai patinka, kad taip smulkmeniškai aprašai visus remonto etapus. Jeigu paslaptis, gali tiksliai neįvardinti, bet smalsu, kiek įvertini savo repairathon’o vieną valandą eurais? Vien dėl sportinio intereso visos elektronikos neremontuoji 🙂
Labas Simeri :). Ne paslaptis, bet reiktų turėti galvoje, kad 99% remontų būna užsienio juridiniams asmenis (su LT nedirbu), tai juridiniams visai kitos kainos nei fiziniams. O tie remontai, kurie būna lietuviams – dažniausiai draugams (t. y. nemokamai) arba iš sportinio intereso (bet trunka ilgai, nes ne prioritetiniai darbai). Tai principe, jeigu būna koks mokestis už darbo valandą, tai kažkiek minimaliai. Čia reiktų suprasti, kad remontas tai nėra vien tas fizinis remontas, tipo detalių keitimas, dar prieš tai dažniausiai būna prietaiso schemos ir veikimo principų aiškinimasis, o tai gali trukti žymiai ilgiau nei pats remontas. Jei konkrečiai apie šitą Saeco – dariau draugui, nemokamai :). Bendru atveju, remontuoti ne pramoninius prietaisus neapsimoka, nes remontas būtų brangesnis nei naujas prietaisas – tai viena iš priežasčių kodėl aš to beveik nedarau arba darau jeigu man įdomu ir ne už brangiai, bet ilgai trunka, nes darau laisvu laiku, o jo pas mane nedaug.
Dėkui už atsakymą. Tai informacijos ir schemų paieška daugiausiai laiko užima. Detalių keitimas vienas iš paskutinių remonto etapų. Daugumai atrodo, kad meistras kažkokią detalytę už pora eurų pakeičia ir dabar nori toookios didelės sumos už darbą 🙂
Iš to ir atsirado toks ir panašūs anekdotai:
Žmogelis atvažiuoja į servisą, meistrui skundžiasi, kad mašina nedirba. Meistras atsidaro kapotą, pasiima plaktuką ir į kažkurią detalę pokšt ! … Mašina pradeda dirbti kaip laikrodis 🙂 Atsisuka į žmogelį : 100 € iš tavęs. Tas pasibaisėjęs : už ką tokie pinigai ?? Už pokštelėjimą plaktuku ?? !! Meistras : už pokštelėjimą 5 €, o už žinojimą kur pokštelėti 95 €.
Kadangi su šia anekdotine situacija susiduriu nuolat, tai po panašaus remonto automobilį klientui liepiu atiduoti po kelių valandų arba kitą dieną. Jau seniai neleidžiu klientams stebėti, kaip tvarkomas jų automobilis. Ir kas keisčiausia, kad dažniausiai tie klientai būna kiti servisai, kurie tingi bent kažkiek pasigilinti į gedimo priežastį.
Sėkmės darbuose.