Skip to content

Dainiaus webaz – elektronika ir ne tik !

Analog time piece sky wide, synced to the ticker inside, move to the rhythm of the moon and tide…

Menu
  • Pradžia
  • DC Labs
  • Asmeninis žodynas
  • Apie
  • Admin
  • Web-Stat
Menu

Analoginio signalo dalinimas į du analoginius signalus

Posted on 2026.10.282026.10.29 by Dainius

Užduotis paprasta, turime skysčio lygio daviklį su trimis laidais – +12V, GND ir signalas. Skysčio lygio daviklis matuoja skysčio lygį (genialu 😋), o jo išėjime signalas kinta nuo 0,25 V iki 4,75 V. Ir viskas veikia, jeigu prijungiamas tik vienas valdiklis, kuris per savo ADC įėjimą matuoja tą skysčio lygį ir dirba su ta informacija. Bet laikas ėjo, valdiklių daugėjo ir pagaliau atėjo laikas, kai prisireikė to paties lygio daviklio signalą paduoti į du valdiklius. Vienas iš jų 5 V, kitas 3,3 V, bet ne tame esmė – jie turi savo įėjimo konvertavimo schemas, taigi, oficialiai jie laisvas suvalgo signalą nuo 0 V iki 5 V. Ir sprendimas kaip ir paprastas – beveik visada galima viską sujungti į krūvą, abu ADC įėjimus ir lygio signalą, svarbiausia – turi būti geras bendras GND. Bet mes gi inžinieriai, mums „beveik visada” netinka. Reikia, kad būtų 110 % visada. Ir tuomet atsiranda mintys apie kokį nors signalo dalinimo įrenginį, kurio pagrindinis tikslas – žiūrėti į signalą jo įėjime (mūsų skysčio lygio signalą) ir jo įtampą atkartoti savo dvejuose išėjimuose (čia kabės du mūsų valdikliai, kurie nori matuoti signalo lygį). Tam skirti yra specialūs, operaciniai stiprintuvai. Operacinis stiprintuvas (angl. Operational Amplifier, arba tiesiog Op-Amp) – tai mažas elektroninis komponentas, kurio pagrindinė užduotis yra stiprinti įtampos signalų skirtumą tarp dviejų savo įėjimų. Skamba sudėtingai, bet iš tikrųjų tai labai universalus daikčiukas, galintis ne tik stiprinti signalus, bet ir juos atkartoti, filtruoti, sumuoti, atimti ir atlikti daugybę kitų naudingų operacijų. O kuo jis skiriasi nuo paprasto stiprintuvo? Įprastai, išgirdę žodį „stiprintuvas“, įsivaizduojame garso stiprintuvą, kuris silpną signalą paverčia stipresniu, kad galėtume garsiau klausytis muzikos ir erzinti kaimynus. Operacinis stiprintuvas yra kiek kitoks žvėrelis. Jis skirtas ne tiek galiai didinti, kiek tiksliai apdoroti analoginius signalus. Be to, priklausomai nuo sujungimo schemos, jis gali signalą stiprinti, silpninti arba tiesiog atkartoti, visiškai nekeisdamas jo įtampos. Būtent pastarasis variantas mums ir reikalingas. Tokia operacinio stiprintuvo jungimo schema vadinama įtampos kartotuvu (angl. Voltage Follower arba Buffer). Jo veikimo principas paprastas: įėjime matome 2,53 V – išėjime taip pat gauname 2,53 V. Įėjime įtampa pasikeitė į 4,12 V – išėjime irgi 4,12 V. Jokios magijos, tik elektronika. Bet jeigu įtampa nesikeičia, tai kam apskritai reikalingas papildomas komponentas? Čia ir slypi visas įdomumas. Operacinio stiprintuvo įėjimo varža yra labai didelė, todėl jis beveik neapkrauna mūsų skysčio lygio daviklio. O jo išėjimo varža yra maža, todėl jis gali perduoti signalą kitam įrenginiui, nesukeldamas reikšmingų įtampos pokyčių. Taigi, panaudoję du operacinio stiprintuvo kanalus, gauname du atskirus išėjimus, kuriuose atkartojama ta pati daviklio įtampa. Kiekvienas valdiklis gauna savo signalą ir gali ramiai jį matuoti, nedarydamas tiesioginės įtakos kito valdiklio ADC įėjimui. Žinoma, tie mūsų trokštami 110 % patikimumo vis dar priklauso nuo teisingai parinkto operacinio stiprintuvo, jo maitinimo, apkrovos ir tinkamai suprojektuotos schemos. Bet bent jau turime gerokai labiau kontroliuojamą sprendimą nei paprastas trijų laidų sujungimas į vieną krūvą. 😎

Kadangi operacinukai gyvuoja jau daug metų, tai teorija ir praktika dirbant su jais žinoma visiems elektronikams – taigi ir aš netrukau parinkti gražų, mažiuką, operacinuką. Išeitinės sąlygos – maitinimas iki 28VDC, tikslumas, veikimo greitis ir PCB dydis (turi būti maža). Greitis, tiesa čia visai neaktualus, nes skysčio lygis talpoje nesikeičia greitai, bet norėjau paeksperimentuoti, tai pasirinkau Texas Instruments OPA2192QDGKRQ1. Ir štai čia prasideda įdomybės. Duokite inžinieriams šiek tiek laisvės, neribotą kavos kiekį ir leiskite retkarčiais pauostyti svylančios laidų izoliacijos, ir jie jums sukurs kosminį laivą VSSOP-8 korpuse! OPA2192-Q1 – tai ne šiaip operacinis stiprintuvas. Tai mažytis elektronikos monstras, kurio vos 3 × 3 mm korpuse Texas Instruments inžinieriai sugebėjo sutalpinti NET DU nepriklausomus operacinius stiprintuvus! Maitinimas nuo 4,5 V iki 36 V. Darbinė temperatūra nuo –40 °C iki +125 °C. Įėjimo įtampos paklaida tipiškai vos 5 mikrovoltai! Tai 0,000005 volto! Signalo kitimo greitis – 20 voltų per mikrosekundę, o dažnių juostos plotis – 10 MHz. Dar pridėkime Rail-to-Rail įėjimus ir išėjimus, itin mažas įėjimo sroves bei automobilių pramonei skirtą AEC-Q100 kvalifikaciją. Ir visa tai tam, kad galėtume pamatuoti, kiek skysčio liko kažkokioje talpoje! Tai maždaug tas pats, kas važiuoti į artimiausią parduotuvę pieno su „Bugatti Chiron“. Ar mums reikia tokios galios? Absoliučiai ne. Ar galėjome pasirinkti ką nors paprastesnio? Be jokios abejonės. Bet ar smagu žinoti, kad mūsų skysčio lygio matavimo sistemoje dirba mažytis elektroninis superautomobilis? Tai aišku !!! Ir tuomet nubraižiau tradicinę kartotuvo arba buferio schemą:

Trumpai apie tai, kas čia yra – kairėje 5 kontaktų jungtis, centre OPA operacinukas, kondensatoriai baipasiniai arba apsaugai nuo trukdžių, rezistoriai R1 ir R2 jiems padeda tą daryti. Iš čia sukurpiame PCB:

Kadangi rezistoriai ir kondensatoriai 0402 korpuse, su pirštais sugraibyti tokius litavimui jau darosi sudėtinga, todėl sugalvojau primą kartą išbandyti PCBA, PCB surinkimo paslaugą. Kainavo kosmosą, bet finale gavau penkias jau surinktas PCB:

Tie šoniniai „sparnai” skirti PCB važiuoti per bėgelį į surinkimo ir litavimo mašinas, juos reikės nukirpti ar nulaužti. O tada pati PCB lieka laaaabai mažytė. Ir kad jau turim PCB, reiktų padaryti kokį nors bandymą. Pageidautina į temą, o ne šiaip iš serijos „prie kokios įtampos viskas sprogs”. Pasiėmiau 3 multimetrus, susijungiau schemą ir štai bandymų rezultatai:

Kalibracija:

Įėjimas Išėjimas 1 Išėjimas 2 Skirtumas 1 Skirtumas 2
5,25 5,273 5,25 -0,02 0,00

Matavimas, maitinimas 5,2 V:

Įėjimas Išėjimas 1 Išėjimas 2 Skirtumas 1 Skirtumas 2
5,0000 5,0090 4,9900 -0,0090 0,0100
4,0000 4,0150 4,0000 -0,0150 0,0000
3,0000 3,0110 3,0000 -0,0110 0,0000
2,0000 2,0130 2,0080 -0,0130 -0,0080
1,0030 1,0046 1,0020 -0,0016 0,0010
0,5000 0,5012 0,4990 -0,0012 0,0010

Matavimas, maitinimas 16 V:

Įėjimas Išėjimas 1 Išėjimas 2 Skirtumas 1 Skirtumas 2
5,0000 5,0160 5,0000 -0,0160 0,0000
4,0000 4,0140 4,0000 -0,0140 0,0000
3,0000 3,0080 2,9900 -0,0080 0,0100
2,0000 2,0060 2,0010 -0,0060 -0,0010
1,0010 1,0029 1,0000 -0,0019 0,0010
0,4900 0,4910 0,4890 -0,0010 0,0010

Ką mes čia turime ? Kalibracija, tai tiesiog sujungiau visus multimetrus į krūvą ir pamatavau panašiai 5,2 V. Skirtumas nedidelis, galima sakyti nykstamai mažas ir laikyti jį nuliniu. Tuomet palieku tą patį maitinimą, 5,2 V, o į įėjimą paduodu nurodytas įtampas, jas matuodamas pirmuoju multimetru (kalibracijoje jo rodmenys yra Įėjimas stulpelyje). Ir atitinkamai kitų dviejų multimetrų duomenys surašyti prie išėjimų. Ir tokie pat matavimai prie 16 V maitinimo. Maksimalus skirtumas yra prie 16 V maitinimo ir 5 V įėjimo signalui, turime 16 mV skirtumą, kas sudaro 0,23 %. Sakyčiau paklaida yra nykstamai maža ir galima jos nepaisyti, patvirtinam signalo daliklį naudojimui. Beje, jis tiktų ir skaitmeninio signalo dalinimui, bet ribotų signalo dažnis – iki 10 kHz laisvai, o iki 100 kHz vis dar temptų, bet signalo frontai būtų jau kiek iškreipti, daugiau kaip 200 kHz jau nerekomenduoju naudoti tokio daliklio.

Pastebėjimų, galinčių įtakoti veikimą – yra minimalus signalo slenkstis. Kai įėjime 0,00 V, išėjimuose yra 0,0059 V ir 0,006 V. Išėjimai pradeda atkartoti įėjimo įtampą, kai įėjimo įtampa pakyla panašiai iki 0,019 V, išėjimuose tuomet yra 0,0201 V ir 0,020 V. Mūsų atvejui tai nėra blogis, nes apatinė įtampos riba 0,25 V, bet jeigu reikia turėti išėjimuose 0 V, kai įėjime 0 V – tai taip nebus.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

The maximum upload file size: 3 MB. You can upload: image. Links to YouTube, Facebook, Twitter and other services inserted in the comment text will be automatically embedded. Drop files here

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Kategorijos

  • Arduino (12)
  • Auto… (25)
  • Bambesiai (20)
  • Belekas… (15)
  • CadSoft Eagle LBR'ai (7)
  • Elektronika (178)
  • Kompiuterija (21)
  • KosTmosas (10)
  • Laisvalaikis (14)
  • Lithuania inside (5)
  • Lobių paieškos (1)
  • Naudinga informacija (19)
  • Piro… (4)
  • Programatoriai (12)
  • Programavimas (4)
  • Retro PC HW (13)
  • Skaičiuotuvai (3)
  • STM32 (4)

Archyvas

  • 2026 m. lapkričio mėn. (2)
  • 2026 m. spalio mėn. (4)
  • 2026 m. rugsėjo mėn. (5)
  • 2026 m. rugpjūčio mėn. (1)
  • 2026 m. gegužės mėn. (3)
  • 2026 m. balandžio mėn. (1)
  • 2026 m. kovo mėn. (2)
  • 2026 m. sausio mėn. (2)
  • 2025 m. gruodžio mėn. (5)
  • 2025 m. lapkričio mėn. (2)
  • 2025 m. spalio mėn. (1)
  • 2025 m. rugpjūčio mėn. (2)
  • 2025 m. birželio mėn. (1)
  • 2025 m. gegužės mėn. (1)
  • 2025 m. balandžio mėn. (2)
  • 2025 m. kovo mėn. (1)
  • 2025 m. vasario mėn. (2)
  • 2025 m. sausio mėn. (1)
  • 2024 m. lapkričio mėn. (1)
  • 2024 m. spalio mėn. (1)
  • 2024 m. rugsėjo mėn. (1)
  • 2024 m. liepos mėn. (2)
  • 2024 m. gegužės mėn. (1)
  • 2024 m. kovo mėn. (1)
  • 2024 m. vasario mėn. (1)
  • 2024 m. sausio mėn. (1)
  • 2023 m. gruodžio mėn. (2)
  • 2023 m. lapkričio mėn. (1)
  • 2023 m. rugsėjo mėn. (2)
  • 2023 m. birželio mėn. (1)
  • 2023 m. gegužės mėn. (2)
  • 2023 m. balandžio mėn. (1)
  • 2023 m. kovo mėn. (2)
  • 2023 m. vasario mėn. (2)
  • 2023 m. sausio mėn. (5)
  • 2022 m. gruodžio mėn. (1)
  • 2022 m. lapkričio mėn. (1)
  • 2022 m. spalio mėn. (1)
  • 2022 m. rugsėjo mėn. (3)
  • 2022 m. rugpjūčio mėn. (1)
  • 2022 m. liepos mėn. (1)
  • 2022 m. gegužės mėn. (3)
  • 2022 m. balandžio mėn. (4)
  • 2022 m. kovo mėn. (3)
  • 2022 m. vasario mėn. (4)
  • 2022 m. sausio mėn. (4)
  • 2021 m. gruodžio mėn. (3)
  • 2021 m. lapkričio mėn. (7)
  • 2021 m. spalio mėn. (4)
  • 2021 m. rugsėjo mėn. (1)
  • 2021 m. rugpjūčio mėn. (3)
  • 2021 m. liepos mėn. (1)
  • 2021 m. birželio mėn. (2)
  • 2021 m. gegužės mėn. (1)
  • 2021 m. balandžio mėn. (2)
  • 2021 m. kovo mėn. (1)
  • 2021 m. vasario mėn. (2)
  • 2021 m. sausio mėn. (1)
  • 2020 m. gruodžio mėn. (1)
  • 2020 m. lapkričio mėn. (4)
  • 2020 m. spalio mėn. (2)
  • 2020 m. rugpjūčio mėn. (2)
  • 2020 m. liepos mėn. (4)
  • 2020 m. birželio mėn. (2)
  • 2020 m. gegužės mėn. (1)
  • 2020 m. sausio mėn. (2)
  • 2019 m. spalio mėn. (4)
  • 2019 m. liepos mėn. (2)
  • 2019 m. vasario mėn. (1)
  • 2019 m. sausio mėn. (1)
  • 2018 m. spalio mėn. (1)
  • 2018 m. rugsėjo mėn. (1)
  • 2018 m. rugpjūčio mėn. (2)
  • 2018 m. balandžio mėn. (1)
  • 2018 m. kovo mėn. (3)
  • 2018 m. vasario mėn. (3)
  • 2018 m. sausio mėn. (1)
  • 2017 m. gruodžio mėn. (2)
  • 2017 m. lapkričio mėn. (3)
  • 2017 m. spalio mėn. (4)
  • 2017 m. rugsėjo mėn. (2)
  • 2017 m. liepos mėn. (1)
  • 2017 m. birželio mėn. (2)
  • 2017 m. gegužės mėn. (1)
  • 2017 m. balandžio mėn. (2)
  • 2017 m. kovo mėn. (2)
  • 2017 m. vasario mėn. (1)
  • 2017 m. sausio mėn. (6)
  • 2016 m. gruodžio mėn. (3)
  • 2016 m. lapkričio mėn. (1)
  • 2016 m. spalio mėn. (4)
  • 2016 m. rugsėjo mėn. (4)
  • 2016 m. rugpjūčio mėn. (2)
  • 2016 m. birželio mėn. (1)
  • 2016 m. kovo mėn. (1)
  • 2016 m. vasario mėn. (1)
  • 2016 m. sausio mėn. (5)
  • 2015 m. lapkričio mėn. (6)
  • 2015 m. spalio mėn. (3)
  • 2015 m. liepos mėn. (2)
  • 2015 m. birželio mėn. (2)
  • 2015 m. gegužės mėn. (1)
  • 2015 m. kovo mėn. (3)
  • 2015 m. vasario mėn. (3)
  • 2015 m. sausio mėn. (4)
  • 2014 m. gruodžio mėn. (1)
  • 2014 m. lapkričio mėn. (1)
  • 2014 m. spalio mėn. (2)
  • 2014 m. rugsėjo mėn. (5)
  • 2014 m. rugpjūčio mėn. (3)
  • 2014 m. gegužės mėn. (1)
  • 2014 m. balandžio mėn. (1)
  • 2014 m. vasario mėn. (1)
  • 2014 m. sausio mėn. (4)
  • 2013 m. gruodžio mėn. (1)
  • 2013 m. spalio mėn. (3)
  • 2013 m. liepos mėn. (1)
  • 2013 m. birželio mėn. (1)
  • 2013 m. gegužės mėn. (2)
  • 2013 m. balandžio mėn. (2)
  • 2013 m. kovo mėn. (3)
  • 2013 m. vasario mėn. (1)
  • 2013 m. sausio mėn. (1)
  • 2012 m. gruodžio mėn. (2)
  • 2012 m. lapkričio mėn. (2)
  • 2012 m. spalio mėn. (1)
  • 2012 m. rugsėjo mėn. (1)
  • 2012 m. rugpjūčio mėn. (1)
  • 2012 m. liepos mėn. (3)
  • 2012 m. birželio mėn. (2)
  • 2012 m. gegužės mėn. (2)
  • 2012 m. balandžio mėn. (1)
  • 2012 m. kovo mėn. (2)
  • 2012 m. vasario mėn. (6)
  • 2012 m. sausio mėn. (1)
  • 2011 m. gruodžio mėn. (1)
  • 2011 m. lapkričio mėn. (1)
  • 2011 m. spalio mėn. (1)
  • 2011 m. rugsėjo mėn. (2)
  • 2011 m. rugpjūčio mėn. (2)
  • 2011 m. liepos mėn. (2)
  • 2011 m. birželio mėn. (3)
  • 2011 m. gegužės mėn. (4)
  • 2011 m. balandžio mėn. (6)
  • 2011 m. kovo mėn. (11)
  • 2011 m. vasario mėn. (2)

Valdymas

  • Prisijungti
  • Įrašų RSS srautas
  • Komentarų RSS srautas
  • WordPress.org
<section id="link_library-2" class="fbox swidgets-wrap widget widget_link_library"><div class="swidget"><div class="sidebar-title-border"><h3 class="widget-title">Nuorodos</h3></div></div>
Nuorodos
  • Asmeninis žodynas
  • OAB Team member
</section>
© 2026 Dainiaus webaz – elektronika ir ne tik ! | Powered by Minimalist Blog WordPress Theme