The names of those power supplies are different, but inside they are all the same, with veeery slight differences. The brand names are Wanptek, Hanmatek, Naweisz, Sky TopPower, Circuitspecialists, Eventek and bunch of other brands and even without any brand, they all look pretty much the same and are priced at about 70-80 €.
The internals of the power supply are the same and looks like this:
Pictures takes from the power supply I got for repair, exact model is KPS1505D, one of other models, sold by this „manufacturer“:
The power supply had burned main fuse (3A), so it was not long to find out that power transistors and diodes gave their souls to the god of electronics in form of smoke. And we all know – all electronics is made of smoke, when it goes out, electronics stops working. Well, before repairing, lets study this board for a while. By the way – as this power supply is so typical, I am not explaining about its functionality, controls and basic things like that.
The main PCB is marked POWER-ZB-02 2022.01.10:
The white connector on the bottom right is for 230AC input and all this bottom part along the PCB is for input filtering, rectifying and stabilizing. So right to left – yellow input capacitor, common mode (CM) filter, which, with its ‘current compensated’ windings, provides high impedance to CM noise without saturation from line current, two small blue caps and one more yellow capacitor. Then a small diode bridge, yes, yes, the fuuuuuuull bridge rectifier (DB107S). This rectifier, together with the nearby electrolytic capacitor, that strange IC with 7 pins (TNY280GN) and JKL-10-12 transformer (skipping some minor SMDs) forms low power supply for logic and control ICs, LED indicators, etc.
The bigger rectifier (KBL610) and two big electrolytes are for the power section of the device.
And on the left side of the PCB a place for missing connector, it wasn’t there, but on the other boards the main power selection switch (115VAC/230VAC) is connected. This version of device has no connector on the PCB and switch on the back panel, so, if you want to use it with low voltage power system just connect those two pins on PCB or put a switch – when pins shorted use 115VAC, when open use 230VAC. The rest of the board is, basically used to hold the main controller (TL494C). The TL494 or its clones or variants are used in all sorts and kings of PWM power supplies and, probably, in 95% of their population.
As this IC is so popular, there are plenty of schematics with it on the Internet, which would help you to make the repairs. I was surprised, but this version of board has all electrolytic capacitors marked as low ESR, which is good (hoping, that its not just marking ). Even those big input filtering caps (470 µF 250V) are low ESR, which is not really needed for their job.
One of three output caps is also Changxin 2200 µF 35V Low ESR, other two Sanyo 1000 µF 50V, together with a big and small choke, they form the output filter (on the top of PCB picture). And thick copper wires on the negative trace are shunts for current measuring.
In the middle part of the PCB the main component is TL494, couple of op-amps, one of them turns on the fan when aluminum board with transistors and diodes get hot. The temperature is sensed by 1N4148 diode, drowned into thermal paste. The last things are power transistors and diodes:
The big thing is a dual Schottky diode with common cathode – MBR30200PT. But the two transistors are blank, not marked , guess what are they. Ok ok, I tell you, its 2SK3569.
And yes, it’s not recommended for new designs, most probably you wouldn’t find them for purchase eather. Unless fake AliExpress clones. Luckily, we have me and I already selected proper substitute – AOTF15S60L. Why particularly this one ? Because at the date and time of repair it suits all requirements:
Analog or better than 2SK3569
Cheap
Available for purchase
This transistor a slightly better that original, is almost cheapest (~2,5€/piece) from the selection and is available for order – perfect :).
To be continued after parts received and soldered in.
Vis pasitaiko pamatyti simbolių, kurių nei pavadinimo nei apibūdinimo nežinau, o prisireikia jį parašyti. Didžiausias standartizuotas šriftų sąrašas su jų kodais vadinamas Unikodu – Unicode arba The Unicode Standard. Unikodo lentelėje yra visi egzistuojantys simboliai, piktogramos ir visi kiti dalykai, kuriuos kada nors kas yra parašęs . Taigi, netyčia aptikau įrankį, kurio lange nupiešus reikimą simbolį pasiūlomi atitinkami Unicode analogai. Nu super reikaliukas Shapecatcher: Draw the Unicode character you want!
Parašius pavadinimą pagalvojau – kodėl gi aš rašau apie nepavykusį remontą, ar tai nesukels įtarimų, kad pas mane rankos kreivos arba galva prastai verda… Bet visgi manyčiau ne, netgi daugiau pasakysiu – jeigu kas nors giriasi, kad visi remontai pavyksta 100%, tai arba remontuoja visokią elementarią smulkmę, arba meluoja. Nu negali būti, kad bet kokio sudėtingumo ir pirmą kartą matomą prietaisą visada pavyks suremontuoti.
Taigi, cTek MXS 5.0:
Kadangi pavyko prikelti debesį MXS 7.0 ir keletą MXS 10, tikėjausi, kad pavyks ir šio kroviklio remontas. Ardymas sudėtingesnis, nes korpusas suklijuotas ultragarsu, tai teko laužtis ir net kažkaip pavyko tą padaryti gražiai, nesuvandalinant dėžutės. O toliau standartiškai prasta cTek kokybė – fliusas, šiaip sau litavimas ir t.t. Pirminė apžiūra parodė, kad maitinimo blokas neįsijungia, bet visiškai, taigi prasidėjo schemos analizė:
Radiatorius, nors ir ne mažas, bet vis tiek akivaizdi amžino cTek perkaitimo problema. Bet yra ir pliusas – temperatūros daviklis, kažkodėl įkištas į laido įvedimo dėžutėn fiksatorių.
Keista tik, kad tas žalias burbuliukas ant laido matuoja fiksatoriaus temperatūrą, kai logiškiau būtų matuoti radiatoriaus temperatūrą… Tai matyt taip ir veikia… Kitoje plokštės pusėje saugiklis… Geras, netikėlis.
Pradedam medžioklę, bet pirma truputį nusiplaunam PCB.
Nemačiau, kad lempos atspindys irgi įsibruko į foto… Teks taip ir palikt. Pradžioje prasitestuojam aukštos pusės (įtampos) puslaidininkius, viskas kaip ir OK, bandom jungti. Po įjungimo nieko labai nepasimatė, bet ir niekas nesprogo, tai kaip ir gera pradžia = pusė darbo. Toliau prasitestuojam žemą pusę, irgi kaip ir gerai, porelė tranzistorių sveiki, diodas geras, o daugiau čia kokių nors jėginių detalių nėra… Bet, kaip aš visada sakau – „jeigu priežasties nėra, reiškia priežastis yra“, reikia ieškoti. Taip netyčia apverčiau plokštę ir žiū – ogi ten pora išsipūtusių galinių kondensatorių po 1000 µF ir 16V. Apsidžiaugiau kaip Eurą radęs, nu galvoju, va, kondensatoriai čia bus kalti, feedbackas nupušęs ir dėl to niekas neveikia.
Štai, kondensatoriai jau išmontuoti, prieš dar teko nusimontuoti radiatorių. Viskas ten paprasta, diodas D2 lygina įtampą gaunamą iš transformatoriais, kitoje pusėje optronas informuoja valdiklį apie įtampas, o tas jas koreguoja pagal poreikį. Pakeitus kondensatorius, dar, kaip visada, impulsinėse schemose, elektrolitus šuntavau keramika. Bandymas – ir vis tiek neveikia. Jau pradėjau galvoti ar nereiktų pradėti murmėti kokius necenzūrinius burtažodžius į to kroviklio pusę netyčia pamatavau tokį trikojį SOT-223 korpuse ir – dvi kojos trumpam jungime. Ach tu netikėli ! Numontavus detalę trumpas tarp dviejų jos kontaktų vis dar yra, taigi, ne PCB ar kitų elementų įtaka.
O dabar testas – kas pasakys, kas per detalė su markiruote ᑐ¦ ¦3iG ir antroje eilutėje 17-51 ? Ok ok, pasakysiu, čia koks tai baisiai užvadintas ir, matomai, labai kinietiškas LM1117, kuris turėtų „valgyti“ 12V ir išduoti 5V. Tai va 12V ir 5V kontaktai trumpam… Iš to seka kokia išvada ? Ogi kad tie 12V sėkmingai nukeliavo į 5V pusę ir sudegino viską, kas maitinosi nuo 5V. Visas sudegusias detales galima pakeisti, bet Atmega irgi paragavo 12V ir dabar maloniai šyla padavus 5V ir srebia beveik 200 mA, tai jau tikrai ne iš džiaugsmo… Sukepus. O vat jos pakeitimas rezultatų neduos, neturiu jai skirtos programos. Deja štai ir remonto pabaiga… Toliau tik keletas foto su markiruotėm.
Vis mintyse pakeiksnoju ankstesnį savo namo savininką/statybininką… O pagrindinė to priežastis – nu grynas sovietinis mąstymas, kad galima viską daryti iš pagalių ir šūdo, ir kaip išeis. Toks vaizdas, kad pagrindinės mintys buvo tokios:
Na, šiandien darysim šildymo sistemą (ar bet ką kitą)…
Apeina apie mūsų kaimą prisirenka visokio šroto, tarkim senų išmestų vamzdžių, kranų, laidų, jungčių, plytgalių… Ir iš to padaro kokį nors krakajobą, kuris kažkaip šiaip ne taip atlieka reikalingą funkciją.
Ir vėl „užsiroviau“ ant tokio požiūrio. Visų pirma neveikė pakeliamų vartų kėliklyje esantis apšvietimas, tai tas žmogelis prikalchozino ten kokią tai lempukę nuo mašinos, bet jau prie manęs ta lempukė vis tiek nustojo šviesti. Kadangi ne kritiška, tai iš karto nelupau lauk to aparato, bet prieš kelias dienas vartai nustojo veikti – teko ardyti, ir tuo pačiu grožėtis homo sovieticus kalchozu.
Pradžiai apie pagrindinio gedimo priežastį. Patikrinau variklio kondensatorių, viskas OK, pajungiau tik variklį su kondensatoriumi nuo 230VAC – veikia, važinėja į abi puses, taigi logiška išvada, kad kažkas ant valdančios PCB biškį neveikia. Kad spragsi variklio relytė girdisi, reiškia ne ji ir ne jos valdymas. Taip ? Ot ir ne, ot ir ne . Visi žinome, kad relytės nelabai mėgsta induktyvinių apkrovų (el. variklių, solenoidų ir panašiai), nes ilgainiui jų kontaktai nudega dėl elektros lanko, kibirkščiavimo ir panašių dalykų. Dėl to didžiąją dalį tokių relių keičiu SSR (Solid State Relay) relėmis. Bet šiuo atveju nepakeičiau, nes neturėjau tinkamų SSR’ų, o buvo šeštadienis, plius dar ir skubiai reikėjo remontuoti, nes mašiną į garažą reikia įvaryti… Taigi, pirmas sprendimas buvo pasikeisti relytes ir džiaugtis gyvenimu, tai yra vartų važinėjimu, toliau. Relytes gavau Lemonoje, Finderio gamybos, tos visai neblogos ir tiiikrai geresnės už buvusius bevardžius kiniečius RayexElec. Pakeičiau visas buvusias relytes, nes negali žinoti, kada numirs sekanti ir viskas veikia. O tuo pačiu susitvarkiau ir tą neveikiantį apšvietimą. O čia jau prasideda ir tas kalchozinimas.
Ten, kur matosi 3 relytės, tarp jų ir kondensatoriaus (dešinėje foto) yra tokia balta jungtis su dviem laidais. Prie tų laidų ir buvo prijungta paprasta automobilinė relė, kuri valdė tą apšvietimo lempą. Kai ardžiausi pagalvojau „o, tu matai, kaip keistai ir papildomai išvesta lempos jungtis…“. Nes šiaip lempai yra išvadas toje normalioje jungtyje PCB kairėje. Bet, kadangi reikėjo keisti variklio reles, išmontavau visą PCB ir i karto pasidarė aišku, kas čia per monai.
Pasirodo, lempa nustojo veikti, tai vietoje to, kad normaliai suremontuoti, tas žmogelis išlitavo relę, prasigręžė didesnes skyles, į kurias įlitavo kažkur patvoryje rastą jungtį su galiuku laido, viską kažkaip sukalchozino, dar ir valdymui signalą nuo kitos relės prisimontavo, nu ir tipo va, veikia. O aš sugalvojau pasiaiškinti, tai kodėl gi ta lempa nustojo šviesti, jeigu net tas kolchozas valdėsi ne nuo lempos relės valdymo. O pasirodo, kad trūkęs takelis…
Čia tas trumputis, virš diodo, jau aš jį ir palitavau. Trūkimas tarp takelio ir kontaktinės skylės, taigi, takelį truputį paskutau, čia tikrai nedaug, kokius 2 mm, ir suliejau lydmetaliu su skyle. Kontaktas atsirado, ant viršaus dar gavo žalio, UV kietinamo, lako ir viskas, remontas baigtas. Sulitavus visas 4 reles visos funkcijos pradėjo veikti taip, kaip numatyta gamintojo.
PCB nuvalyta nuo fliuso ir tiek… Ir dabar pasakykit jūs man, tai kokia blyn logika reikia vadovautis, kad imt kalchozint, gręžti skyles, gadinant PCB, lituoti, junginėti laidus ir montuoti papildomą automobilinę relę, kai gedimo paieška užtruko 30 sekundžių, naujos relės kaina:
Euras blyn šemdevyni už vienetą. Už visas 4 palikau 6,08 €, nes kiekio kaina pritaikė. Taigi, 30 sekundžių gedimo paieškai ir 1,69 € už naują relę prieš visą tą kalchozinimą, draskymą, litavimą kirviu ir laidų junginejimą. Ir vėl turime teisingai veikiančia PCB.
O vartų valdiklis tai ne koks prabangus, Guardian 21230L.
Va, pabambėjau, bet apie elektroniką, tai negalit pykt. Bet rimtai, chebra, darykit viską teisingai, iš karto gerai, be kalchozinimų – nu tikrai žymiai mažiau po to reiks knistis, remontuot, atstatinėt ar perdarinėt. Rimtai.
Šį kartą remontui papuolė toks Sorensen 20911365 hidraulinio lifto valdymo blokelis. Pats liftas montuojamas ant sunkiojo transporto kėbulų, gale, krovinio pakrovimui ir iškrovimui.
Gedimas buvo labai paprastas – neveikia. Remontas dar paprastesnis, viskas dėl korozijos. Suprantama, daiktas gyvena ant sunkvežimio, tai gauna turbūt ir drėgmės ir druskų žiemą, o tos tai viską supūdo. Dėl to kai kurie takeliai iš pradingo (ypač maitinimo). Remontas nors ir paprastas, bet reikalaujantis kruopštumo ir atsargumo – pradėję koroduoti takeliai nuvalyti ir perlituoti, dingę takeliai pakeisti laidukais.
Visi „nauji“ takeliai padengti kietėjančia nuo UV žalia litavimo kauke (solder mask) ir atgal prilituotos jungtelės (irgi teko valyti nuo korozijos). Atrodytų nieko ypatingo, toks įrašas net neturėtų čia papulti, nes nelabai įdomus… Bet ne, įdėjau, nes schemoje naudojami BSP76 tranzistoriai, apie kuriuos rašiau dar 2015 ir nuo tada juos aktyviai naudoju. O tranzistoriai geri, ne patys pigiausi, pati schema gan gerai padaryta, kokybiškai, panaudotos dalys irgi ne visiskai prastos, dėl to dedam pliusą gamintojui – kad nenusipigino (bet antikorozinė apsauga galėtų būti didesnė).
Įprastai nerašau apie komercinius projektus, nes… Jie komerciniai :D. Bet šitą straipsniuką nusprendžiau parašyti, nes projektukas sąlyginai nesudėtingas, bet gali būti plačiai naudojamas. Ir tuo pačiu dėkoju Sigitui už rekomendaciją. Ir tai vis dar nebus reklama nes man už tai nemokama . Ok, pradedam. Taigi, ne taip seniai gavau užklausimą iš jachtininkų, kuriems susinorėjo patobulinti jachtose naudojamus indikacinius žiburėlius sumontuojant šviesos diodus (LED), tokie kaip žibintuvėliai, bet nedidelės galios. Išeitiniai duomenys tokie:
Maitinimas iš D dydžio baterijos, t.y. maksimaliai 1,5V;
Švietimo laikas – nenormuojamas, nes ilginamas tiesiog keičiant išsikrovusias baterijas;
Minimalus arba jokio korpuso perdarymas.
O pats žibutėlis atrodo va taip:
Pagal logotipą galima rasti ir gamintoją – TREM ir tuos žibintuvėlius:
Matom standartines „laivines“ spalvas – raudoną (kairio borto), baltą (gali būti įvairiai naudojama, pvz., laivo gale) ir žalią (dešinio borto). Ir taip, tame žibintuvėlyje naudojama 1,5V 0,2A (0,3W) kaitrinė lemputė. Sugromuliavus viską, kas jau pasakyta, galima apsirašyti ir suderinti techninę užduotį:
Maitinimas iš D dydžio baterijos;
Maksimalus švietimo laikas, panaudojant LED šviesos šaltinį;
Kuo efektyvesnis baterijos išnaudojimas;
Tas pats korpusas ir linzė.
Ir prasideda projektavimas… Visko jau turbūt neaprašysiu, nes gal ne viską atsiminsiu kas buvo daryta, bet pagrindinius momentus paminėsiu.
Visų pirma D dydžio baterija… Ji ir taip nėra maža, todėl turės sąlyginai didelę talpą, bet galima būtų naudoti dar ir skirtingų chemijų baterijas, turint tą pati dydį. Pradžioje renkamės tinkamą bateriją. Skaičiukus rašysiu nuo baterijų, esančių lietuviškų elektronikos pardavėjų kataloguose arba tų, kurias naudoju ir žinau, kad geros, todėl prireikus rasite tuos skaičiukus ir patys.
Chemija:
Cinko – anglies
Šarminė
Ni-Cd Ni-MH
Krūvis:
6-8 Ah
15 Ah
5-6 Ah
Energija:
10-12 Wh
20-22 Wh
3-7 Wh
Įtampa:
1,5 V
1,5 V
1,2 V
Kraunama:
Heh, norėtum
Ne
Taip
Yra ir kitokių, egzotiškesnių ir/arba brangesnių baterijų, bet apsiribokim šiomis, nes pigios ir visur yra. Ir manyčiau pasirinksiu šarminę Procell PC1300 bateriją. Nes naudojau – geros. Aprašymas yra čia. O su geru aprašymu ir projektuoti linksmiau. Taigi, bateriją turim, toliau reiktų apsispręsti, kokia srove maitinsim LEDą. Šiaip, lyginant su ta kaitrine 0,3W spingsule, LEDas šviestų stipriau net prie 5 mA, bet papildykime projekto užduotį – turi būti nustatoma LED srovė. Ir ties šita vieta turėtumėte jau pradėti sakyti „pala pala, o LED tai prie 1,5 V net nepradės šviesti“. Žinau . Tam reikalui naudosime specialų LED valdiklį, kuris paims 1,5V ir padarys taip, kad LEDas žibėtų maitinamas teisinga srove. Ir dar – o kaip bus jei baterija išsikraus ? Reikia numatyti, kad nebus ji visą laiką 1,5V. Kadangi LEDams reikalinga pastovi srovė, žiūrim baterijos aprašymą ir matom:
Tai iškrovimo kreivės esant pastoviai srovei. Panašiai nuo 1,65V iki 0,8V. Iškraunant 100 mA srove užtuks apie 140 valandų, t. y. 5,83 paros. Bet pas mus, manyčiau, maksimali srovė bus kokia 20 mA, ir tai jau LEDas švies per stipriai, nujaučiu, kad 10 mA bus užtektinai. Todėl švietimo laikas būtų 5 ar 10 kartų ilgesnis. Beveik, nes turbūt priklausomybė ne tiesinė. Bet mums tokio tikslumo užtenka. Taigi, švietimo trukmė – 29,15 arba 58,3 paros. Principe galima išplaukti mėnesiui arba dviem ir neišjunginėti žibintuvėlio :D. O štai čia pradėsim apie Sigito rekomenduotą Prema Semiconductor PR4401 valdiklį SOT23 korpuse. Yra visa linija valdiklių:
PR4401 iki 20 mA
PR4402 iki 40 mA
PR4406 iki 50 mA
Kadangi mums užtenka 20 mA renkamės PR4401, tačiau prireikus galima laisvai pakeisti bet kuriuo – išvadų reikšmės vienodos. O prijungus 3,6V LiSOCl2 bateriją iš PR4406 galima išspausti net 80 mA. Ir tuo pačiu šitą mikroschema veiks net iki 0,9V (0,7 V įjungta), t. y. efektyviai iškraus bateriją, ne tai, kad prie 1,3 V tarkim, jau atsijunginės. Maksimali įtampa 1,9 V, kas mums irgi tinka. Schema visiškai paprasta:
Iš išorinių elementų tik srovę nustatantis droseliukas L1. Dabar jau galima pradėti kurti realią schemą.
Štai ir schemutė, visai paprasta, bet ne prasta. Iš kairės į dešinę… Maitinimas tiekiamas per TP1 ir TP2 kontaktus, U1 mūsų geroji PR4401 mikroschema. Prie jos turėtų būti droseliukas, bet šitą vietą nusprendžiau patobulinti – turint tik vieną droseliuką būtų tik viena jo nustatoma srovė, o aš norėčiau turėti universalią plokštę su galimybe reguliuoti srovę, todėl atsiranda jungikliai S1 ir trys droseliukai L1, L2 ir L3. Vėliau apie juos bus plačiau. Toliau vėl standartinė schema su patobulinimu – impulsų išlyginimui naudojamas diodas D1 ir kondensatorius C1. Taip LED srovė bus stabilesnė, su mažesniais pikais – sveikiau LEDui. O toliau būrys LEDų, bet tai nereiškia, kad visi jie veiks, čia irgi dėl to, kad plokštė būtų kuo universalesnė, taigi iš karto galima bus įmontuoti vieną LED, bet užtai neribos kažkoks vienas korpuso tipas. LED4 ir LED5 yra to paties korpuso tipo, bet skirtingo jungimo – nuoseklaus ir lygiagretaus. Ten toks LED kur vienam PLCC6 korpuse trys kristalai su atskirais išvadais, būna RGB, o būna trys vienodi LED.
O dabar apie droseliukus. Droseliukas nustato srovę ir aprašyme yra duota lentelė su srovę atitinkančiais induktyvumais:
Iš jos aišku, kad droselio induktyvumas gali būti nuo 10 μH iki 47 μH. Taigi, turint kelis droseliukus būtų galima turėti ir keletą srovės verčių. Bet lentelėje yra 6 induktyvumų vertės, o tiek droselių ir jungiklių turėti ant mažos plokštės visai neturiu noro, čia prasideda „inžinieriavimas“. O dabar truputis teorijos. Jungiant droseliui nuosekliai bendras induktyvumas didėja, o jungiant lygiagrečiai mažėja. Bendrą induktyvumą galima apskaičiuoti pagal formules:
Nuosekliai sujungus droselius būtų nepatogu komutuoti standartiniais DIP jungikliais, o vat sujungus juo lygiagrečiai, jungikliai puikiausiai atliktų savo darbą. Dėl to schemoje ir matomas lygiagretus droselių jungimas. Beliko tik parinkti pačius droselius ir jų kiekį, norint, kad jų būtų kuo mažiau. Pradžiai, pasibraižome srovės priklausomybės nuo induktyvumo grafiką, pagal aprašyme duotąją lentelę:
Grafikas nėra toks labai jau tolydus, ties 26,7 μH turime didesnę srovę… Taigi, mums reikia parinkti keletą droseliukų, kurių lygiagretaus jungimo įvairiais variantais suminės vertės būtų panašios į šitą grafiką. Tam pasirenkame maksimalaus induktyvumo – 47 μH droseliuką ir pirmasis jau parinktas. Turint du droseliukus būtų galimos tik trys jų vertės:
47 μH
X μH
47 μH + X μH (lygiagrečiai)
Kaip ir mažoka, norėtųsi daugiau galimybių srovės nustatymui, todėl pridedame dar vieną droseliuką:
47 μH
X μH
Y μH
47 μH + X μH
47 μH + Y μH
X μH + Y μH
47 μH + X μH + Y μH
Iš karto net septyni galimi variantai. Beliko tik nuspręsti koks tas X ir Y induktyvumas turi būti. O tas irgi nėra sudėtinga – mažiausias galimas induktyvumas yra 10 μH, todėl 47 μH + X μH + Y μH ≥ 10 μH. Toliau nesudėtinga formulė Excel’yje ir standartinių droselių induktyvumų lentelę, ir turime atsakymą:
47 μH
33 μH
22 μH
Jų visų suma lygiagrečiame jungime 10,31 μH, beveik idealu :). Belieka pasitikrinti, ar tarpiniai sumų variantai atitinka mūsų grafiką, jeigu ne – teks keisti induktyvumus. Ant jau turimo grafiko „užmauname“ mūsų skaičiavimus:
Ir štai, tarpinės sumos beveik idealiai atkartoja žalią grafiką, todėl galima sakyti, kad droseliai parinkti teisingai, o srovę galima bus nustatyti nuo 6,5 mA iki 21,5 mA net septyniais žingsniais (induktyvumas virš 22 μH nerekomenduojamas, bet… ).
Kadangi schema kaip ir aiški, braižom plokštę ir priduodam gamybai.
Štai taip viskas turėtų atrodyti, su užrašais ir korpusų pavadinimais kontaktinėms aikštelėms. PR4401 GND kontaktas dar ir su padidintu varinio takelio plotu, kad veiktų kaip papildomas aušinimas (nors kiek ten jo reikės…). Ir štai jau pagamintos plokštelės:
Nekreipkite dėmesio į srovės stiprius – neteisingi, nes schema buvo skaičiuota kitam valdikliui. O apatinė plokštelės pusė tokia, kad teisingai kontaktuotų su žibinto baterijos neigiamu ir teigiamu kontaktais – žiedas skirtas minusui, centrinis blynelis pliusui. Dabar belieka surinkti ir išbandyti.
Štai, ką tik surinkta jau antra PCB, dar net fliuso nespėjau nuplauti. Pirmoji buvo švari ir tvarkinga, bet laivistai iš džiaugsmo ją nukosėjo net nespėjus normaliai išsitestuoti :D. Tik pažiūrėjom, kad veikia, srovė reguliuojasi, LEDas šviečia. Tiesa LED kol kas ėmiau iš likučių, tai net nežinau konkrečių parametrų. Pirmasis buvo šaltai baltas, šitas dabar jau šiltai baltas. O dabar jau galima bandyti kažką testuoti.
Pradžiai, vartojama srovė iš maitinimo šaltinio, esant skirtingiems LED srovės nustatymams:
Nustatymas
LED srovė (*)
Įtampa (**)
Mait. srovė
Mait. įtampa
Galia
Jungikliai išjungti
0 mA
0 V
3,74 mA
1,5 V
5,61 mW
3
6,5 mA
2,836 V
16,35 mA
1,5 V
24,53 mW
2
8,5 mA
2,967 V
32,6 mA
1,5 V
48,9 mW
1
11 mA
2,994 V
22,67 mA
1,5 V
34,01 mW
2+3
12 mA
3,065 V
18,88 mA
1,5 V
28,32 mW
1+3
13,9 mA
2,959 V
20,53 mA
1,5 V
30,80 mW
1+2
16,5 mA
2,926 V
23,34 mA
1,5 V
35,01 mW
1+2+3
21,5 mA
2,909 V
27,78 mA
1,5 V
41,67 mW
* – LED srovė teorinė, matavimui nepasilikau kontaktų ** – įtampa ant kondensatoriaus C1
Manyčiau, kad matavimai su 1+3, 1+2 ir 1+2+3 yra neteisingi – matomai testeris jau nesugeba tinkamai pamatuoti tokio dažnio ir formos (o juk ten ne DC), nepadaro to true RMS. Vizualiai 2+3 yra ryškesnis už 2, bet 1+3 ne ryškesnis už 2+3. Gali būti, kad nesugeba sukelti srovės LEDui, nors maitinimo srovė ir padidėja, bet viskas nuvažiuoja į nuotolius. Reikia oscilogramų.
Spėjimas neteisingas, visur beveik idealus DC ir įtampos yra tokios kokios yra. Bet vis tiek įtampa nepakyla virš 3,065 V (2+3) ir tuo pačiu, žinoma, nepakyla ir srovė. Įdomu, kodėl… Maitinimo šaltinis apsiribotų tik prie 20A, droseliukų įsisotinimas dar irgi toli (150 mA berods). Pirma pabandykime užmesti dar kokio 1 μF keraminį kondensatoriuką ant įėjimo. Jeigu nepadės, tuomet pabandysime be diodo ir išėjimo kondensatoriaus. Tuomet oscilograma nebus tokia graži, bet įtampa ir srovė impulsų pikuose turėtų būti žymiai didesnė (gali greitai nusibaigti LEDas…). Stebėtina, bet vizualiai 1 μF kondesatoriukas padėjo – prieš tai jungiant konbinacijas 1+2+3 arba 1+2 LED švietė taip pat arba net tamsiau, o dabar šviečia ryškiau. Teks iš naujo viską matuoti
Nustatymas
LED srovė (*)
Įtampa (**)
Mait. srovė
Mait. įtampa
Galia
Jungikliai išjungti
0 mA
0 V
3,74 mA
1,5 V
5,61 mW
3
6,5 mA
2,830 V
14,89 mA
1,5 V
22,34 mW
2
8,5 mA
2,952 V
27,27 mA
1,5 V
40,91 mW
1
11 mA
2,976 V
32,32 mA
1,5 V
48,48 mW
2+3
12 mA
3,037 V
41,93 mA
1,5 V
62,90 mW
1+3
13,9 mA
3,49 V
45,80 mA
1,5 V
68,7 mW
1+2
16,5 mA
3,122 V
60,85 mA
1,5 V
91,23 mW
1+2+3
21,5 mA
3,179 V
77,32 mA
1,5 V
115,98 mW
* – LED srovė teorinė, matavimui nepasilikau kontaktų ** – įtampa ant kondensatoriaus C1
Va, dabar jau panašiau į teisybę, tiek įtampa ant kondensatoriaus, tiek ir srovės bei galios tolygiai didėja, proporcingai pajungiamam induktyvumui. Kad būtų patogiau grafinis vaizdas:
Mėlyna LED srovė – mūsų teorinė srovė, oranžinė linija – pamatuota maitinimo srovė. Žalia – kondensatoriaus ir tuo pačiu LED, įtampa. Keistas išsišokimas ties 6 punktu (3,49 V) ir sumažėjimas prie 7 punkto (3,122 V), bet čia jau gali būti dėl procesų PN sandūroje, pavyzdžiui, degradacijos, nes srovė jau artėja prie 20 mA, kas LEDui jau gali nepatikti. O geltonasis, naudingumo koeficiento, grafikas yra panašiai toks, kokio reikia tikėtis – aprašymas sako, kad naudingumo koeficientas yra 80 %. Mūsų atveju, bendras visų matavimų vidurkis yra 56,89 %, be pirmojo matavimo, kurio šiaip nereiktų skaičiuoti, nes LED išjungtas, 65,02 %, o vidurkis nenaudojant mazochistinių srovių ir valdikliuko prievartos – 70,41 % (pozicijos 3, 2 ir 1 arba srovės 6,5 mA, 8,5 mA ir 11mA), kas visai netoli aprašyme duotos vertės. Reikia nepamiršti ir galimų paklaidų, matavimo įrangos netikslumų ir panašių dalykų.
Išvada – schemą reikia taisyti, pridedant 1 μF kondensatorių valdiklio įėjime, o šiaip schema veikianti ir galima ją drąsiai naudoti.
Ir paskutinis skaičiavimas – tai kiek gi laikys D tipo baterija prie tokių srovės vartojimų:
Srovė
Nustatymas
Teorinis LED švietimo laikas (*)
14,89 mA
3
852 h / 35,5 paros
27,27 mA
2
465 h / 19,3 paros
32,32 mA
1
392 h / 16,3 paros
41,93 mA
2+3
302 h / 12,6 paros
45,80 mA
1+3
277 h / 11,5 paros
60,85 mA
1+2
208 h / 8,7 paros
77,32 mA
1+2+3
164 h / 6,8 paros
* – naudojant straipsnyje rekomenduojamą bateriją, iškrovimas iki 0,8V
2022.06.06
Tolimesni eksperimentai su visokiais diodais parodė, kad PR4401 visgi nėra tokia foolproof arba дуракоустоичивая – su esame schema kartais nepasileisdavo. Bandymai parodė, kad prie 1,5V ir 6,5 mA pasileidžia visais atvejais ir su visais bandytais LED (baltais ir raudonu), su 8,5 mA ir 11 mA pasileidžia tik su baltais, su aukštesnės srovėm pasileido tik su šaltai baltu LED, su šiltai baltu nebe. Spalva ir baltumo temperatūra šiuo atveju ne rodiklis, garantuojantis veikimą ar neveikimą, bet kadangi LEDai šrotiniai neturiu kaip kitaip jų identifikuoti (pavyzdžiui, pagal markę). Pradėjus galimų klaidų ir kitokių neveikimo priežasčių visgi priėjau išvados, kad neveikia dėl:
Ištrauka iš aprašymo
Čia minimas kondensatorius nuo 100 nF iki 1 μF, mūsų schemoje C1 = 1 μF. Talpos sumažinimas iki 470 nF teigiamo rezultato raudonam LEDui nedavė, PR4401 vis dar nenorėjo veikti. Beje, tais atvejais, kai neveikė stipriai sukyla maitinimo šaltinio srovė, net iki 0,2-0,3A, kas šitas schemai yra gerokai per daug. Matyt kažkas užsigeneruoja arba atvirkščiai neužsigeneruoja ir lieka pastrigę ties GND… 100 nF irgi nepadėjo, užtai visiškai be jokio kondensatoriaus užsikūrė ir veikia visais srovės režimais. Todėl schemos universalumui ir tinkamumui visiems LED, kondensatorių C1 pašalinam ir nebemontuojam. Diodas D1 tokiu atveju irgi tampa nereikalingas, bet mūsų schemoje jis liko, sekančiu gamybos etapu bandysim be jo.
Ir pagrindinė tikslinė išvada – net ir siurbiant maksimalią pamatuotą srovę iš baterijos 77,32 mA, ji vis tiek yra ~2,6 karto mažesnė, nei valgytų ta kaitrinė lemputė (200 mA), t. y., baterija gyvens ~2,6 karto ilgiau, plius LED šviesumas nemažės išsikraunant baterijai, kaip būtų su kaitrine lempute.
Decided to write this post in English, this happens from time to time, just to keep my English used, not forgotten :). Ok, lets go. Got the second pile of old PC’s, most of them AT standard, some „white“ AT PC’s and a box of boards. As the first pile is almost finished, only 2 PC’s left there, I will have some goood time restoring PC’s from second pile. It should be even more interesting, as PC’s in the first pile were from, roughly, Windows XP time and those in the second pile are from DOS to Windows 95 times.
Some, maybe most of the PCs will be scrapped (or given away) due to missing parts and/or damage and because I don’t have a place to keep them all, but several of them will be fully restored and will find a place in retro hardware corner. I took a quick peek on what’s in the pile, mostly to check what is missing. Luckily, almost all processors are still there, but almost all RAM is missing, also VRM modules are missing. That’s going to be a nice time creating and manufacturing the VRM’s where they are missing (I think they should be installed in 4 PC’s, but only one PC still have the original VRM).
So the first thing I will need – old RAM. Still not sure what type (probably EDO or something), nor sure about the required specs, but started to look for the RAM. To have the original old RAM, bet place to look is eBay. Indeed, there are plenty of RAM of any type, but from far far away, like USA. Some in Europe, but I took a chance in other place – www.allegro.pl. That is a Polish eBay, with lots of stuff, but the best thing – Poland is our neighboring country, so its close and convenient. Pity, but in Lithuania I did not found anyone who would be selling or giving away old RAM. The allegro system is a but funny, it accepts only Polish phone numbers, so sometimes its hard to make an order. And the funny thing is that if you forget a password or want to validate the login allegro can send an SMS and what a surprise – here they accept and send SMS to Lithuanian number (could work to other countries numbers, can’t test). Allegro has very convenient shipping method over the Poland by InPost post boxes:
Something similar exists in whole Europe and, probably, most countries, so I am not explaining a lot, just to say – seller send the parcel and it ends up in one of those boxes, you just have to go and pick it up. So, when purchasing something from Allegro, I just go through the wizard and there is a selection of shipping method by InPost, at the next step I have to enter the phone number, because InPost will send SMS updates and door unlock codes and here comes trouble – it ONLY ACCEPTS POLISH PHONE NUMBERS. So, basically this would block the purchasing, because payment process in the next step in the wizard. And I already won the bidding, so have to pay :D. But cant, because shipping step is not completed :D. Trouble trouble :D. Normally I just write to the seller, with the idea that „sorry, I’d like to have shipping by InPost, but they accept only Polish phone numbers and I don’t have one – would you tell your, so you would get the text message and forward it to me via SMS or internal Allegro chat?“. This way I would have a trustworthy source of the information also I don’t think seller would be travelling some hundreds kilometers (yes, Poland in big), just to pickup the goods he sent, so I consider it pretty safe :D. But this time it didn’t wen so smooth – I won two biddings from the same seller, both included several RAM sticks, but the seller did not gave the Polish phone number and my all idea just went to trash bin. And its not just a number sharing – I feel committed to pay as fast as possible, Allegro also has some ranking system, seller also wants to have the money ASAP and I can’t pay, because first I have to finalize with shipping step in the wizard. And cant do it, because no Polish phone number :D. Got stuck for some time thinking what to do. Well, I can understand the seller, probably disclosing the phone number can (?) lead to some unfair usage of it by other party, but I have no idea what can be done having the phone number, which could financially or somehow physically damage the person who gave the number. My opinion, worst case scenario – someone would start calling at 2 o’clock in the morning. Never the less, seller refused to give the phone number and I am glad I am smart and found a solution – gooled for any random Polish number and used it :). Ok, its not very convenient and you might say – how about the door unlock codes, which you have to receive by SMS ? You’re right 🙂 and here’s the workaround – Allegro also sends the same information to email 🙂 so I still have a way to receive the code. So the only bad thing – SMS will be received by some person who’s phone number I used, some company in Warsaw, sorry for the trouble caused. But finally I could pay and here they are:
And what a coincidence – saved this post and tried to log in to my Allegro account and first thing this view appeared:
YYyyyeeeee !!! At last I wouldn’t have any troubles with Allegro. I hope 😀
So finally all the troubles are gone and – dziękuję ci Karol !
Štai ir man pavyko užfiksuoti ateivių paliktus pėdsakus žolėje, tik šiuo atveju ne išguldyta žolė, o kaip tik labiau želianti, bet tai ypatingais ratais, grynai pagal erdvėlaivių formą.
Bet prieš panikuodamas dar palauksiu kol želė pradės želti įmantresniais raštais (paveiksliukas iš Interneto):
Trumpas straipsniukas tiems, kam įdomu, nes nebus kažkokios analizės ar kokių protingų dalykų, tiesiog eilinis remontukas. Šį kartą apie Wurth suktuką, mažiukas, bet galingas, modelis S 10-A. Visgi jis kažkodėl nustojo veikti ir atsirado pas mane. Priminei apžiūrai – ardom. Tai nėra sudėtinga, tik daug Torx varžtelių atsukti reikia ir iš baterijos įkišimo galo ištraukti tokią metalinę kabę, kuri laiko rankeną, kad neišsiskėstų :).
Išardžius iš karto pasimato ir neveikimo priežastis:
Štai matosi ir kaltininkai – porelė tranzistorių IRFH5300TRPBF. Nors jie, pagal aprašymą, ir laiko 336 A srovę, bet tik labai trumpą laiką, ilgalaikė srovė geriau neviršytų 30 A, geriau dar mažiau ir prie didelio radiatoriaus. O iš vaizdelio galima spręsti, kad tuos mažiulius kažkas prievartavo per stipriai ir per ilgai – perkaito ir išleido tą paslaptingą dūmelį, be kurio viduje jokia elektronika neveikia. Trečioje foto jau nauji tranzistoriukai, pakeisti ir to užteko – suktukas atsigavo. Tuo pačiu ardymu įsitikinau, kad varikliukas veikia, šepetėliai ir kolektorius dar gyvi. Beje, mygtukas, kuris turėtų ir sūkius reguliuoti, veikia tik vienoje padėtyje, toks ne iki galo įspaustas, ir nereguliuoja sūkiu. Bet mygtuko su visu komutatoriumi/kontaktoriumi pakeitimui neturiu :(.
Anksčiau neteko remontuoti Ctek gaminių, todėl šitas straipsnelis, bent jau pradžia, bus daugiau apie susipažinimą su Ctek kroviklio schemotechnika, sandara, pagaminimo kokybe. O tiek žinant jau galima bus pabandyti suremontuoti. Gedimas toks labai neinformatyvus – nekrauna. Ardymas nesudėtingas, šeši varžteliai ir korpusas atsidaro. Vaizdelis nemaloniai nustebino:
Tas nemaloniai nustebinęs dalykas ne kokie degėsiai ar sprogimo likučiai, o Ctek gaminio kokybė. Anksčiau laikiau Ctek visai gera įmone, gaminančia gerus, vidutinio lygio kroviklius. Bet PCB vaizdelis toks, lyg gamintų kokie paskutiniai kiniečiai gūdaus kaimo rūsyje – visur pilna fliuso, kuris dėl karščio ir laiko tapo nešvariai rudas, o kadangi fliusas dažniausiai būna rūgštinis tai ir galimai bus jo sukeltos korozijos padarinių. Taigi, pirmo žvilgsnio įspūdis toks. Toliau bandom analizuoti.
Pradėkit nuo mikroschemų markiravimo ir aprašymų paieškos.
Toliau – įėjimo schema.
Juodi maitinimo laidai viršuje, šalia mėlynas varistorius WALSIN 431K10D, šalia slepiasi toks žalias NTC termistorius SCK 103, skirtas apriboti srovę, kad įėjimo kondensatoriai nesrėbteltų pilna gerkle. Toliau filtruojantis įėjimo kondensatorius 1,0 uF MPX, X2 klasės. Šalia sinfazinis filtras ir dar vienas filtruojantis kondensatorius 0,47 uF MPX, X2 klasės. Ir pagaliau diodinis tiltelis RS406L. Pamiršau – ten šalia termistoriaus dar sumontuotas ir 3,15 A saugiklis. Po tiltelio didelis elektrolitinis įėjimo kondensatorius, 47 uF 400 V, tada droseliukas ir dar vienas toks pat elektrolitas. Tai ir visas įėjimas, nors negaliu pasakyti, kad čia mažai detalių, Ctek projektuotojai tikrai pasistengė užfiltruoti įėjimą. Iš tų pastangų spėju, kad aparačiukas ganėtinai triukšmingas elektromagnetiniame spektre, prie to prisideda ir plastikinis korpusas – neapsaugo nuo spinduliavimo. Ten šalia du vienodi tranzistoriai 5R250P. Iš to, kad tranzistoriai vienodi, plius ten šalia rudas kondensatorius (rezonansinis ?), plius dar vienas droseliukas (viršutinio peties tranzistoriaus valdymo izoliavimo transformatorius?) tarp didžiojo elektrolito ir aliuminio radiatoriaus, plius keletas diodų, spėčiau, kad panaudota klasikinė, vadinama Half-Bridge schema (paveiksliukas iš Interneto):
Gal taip, o gal ir ne, kol kas tik spėju, nes kroviklio schemos juk neturiu. Be to, paveiksliuke pavaizduoti BJT tranzistoriai, o čia panaudoti FET’ai. Esmės tas nekeičia, bet jei kam užeitų panika dėl to, kad ne tas tranzistorių tipas – taip, žinau, čia tik kaip schemos principo pavyzdukas :D. Bet užtai tokia schema pasižymėtų ZVS (Zero Voltage Switching) funkcija – mažesni nuostoliai, mažiau šilumos ir kiti geri dalykai. Tai kaip ir viskas su, taip vadinkim, galios įėjimu. Galios – nes iš čia pumpuojama pagrindinė galia (akumuliatoriaus krovimui). Visą šita schemos dalį, panašu, kad valdo NCP1207A PWM kontroleris.
Ant foto sužymėjau pagrindinius elementus. Atgalinis ryšys organizuotas paprastu 817A optronu. Ir visa ta smulkmė aplinkui, skirta FET tranzistorių valdymui. Viskas kažkaip padrikai išmėtyta, bet pagrinde tai ir visas pagrindinis, galios maitinimo šaltinis.
Pagal schemą, labai panašu, kad bandyta pasiekti NCP1207A kaimyno (NCP1392) darbo principus. Schema:
Akivaizdu, kad šita schema žymiai labiau atitinka mikroschemos, valdančios du tranzistorius Half-Bridge režimu, principą. Ctek gi panaudojo specialų mažiuką transformatoriuką, kad tranzistorių atidarymo fazės būtų priešingos. NCP1392 iš karto valdytų tranzistorius priešingomis fazėmis, t. y. kol vienas atidarytas – kitas uždarytas ir atvirkščiai.
Plokštės viršutinėje pusėje yra dar vienas PWM kontroleris – ICE3B0565J, Infineon Technologies gaminys.
Prie kontrolerio priklauso ir pora matomų elektrolitinių kondensatorių, diodas, rudas metalizuoto poliesterio kondensatoriukas ir mažasis transformatorius. Tuomet dar žali, turbūt mažo ESR, elektrolitiniai kondensatoriai ir pora trikojų – MC78L05ACP (REG1) ir MPS2907AL (prie T2, jo žymėjimas Q9 – nesimato). Su MC78L05ACP iš karto viskas aišku – 5 VDC, 100 mA stabilizatorius, smulkmės ir valdymo elementų maitinimui. O tas MPS2907AL yra tranzistorius. Kol kas pagalvojam ką turim – yra du maitinimo šaltiniai, vienas didelis ir galingas, kitas silpnutis, maks. 100 mA, skirtas mikroschemų maitinimui. Būtų logiška, kad įjungus prietaisą, pirma įsijungtų tas silpnasis maitinimo šaltinis, paleistų valdymą, visą logiką ir, jeigu jau reikia, logika paleistų tą didįjį maitinimo šaltinį akumuliatoriaus krovimui iki 10 A srove. Ir labai trumpai apie išėjimą:
O trumpai, nes čia nelabai ko yra iš galios elementų, o tos smulkmės iš PCB apačios neverta ir minėti. Taigi, diodas prie radiatoriaus IPA040N06N, keturi dideli kondensatoriai 1800 uF 25V ir didelis išėjimo droselis, irgi RF ir EMI filtravimui. Mažiukas transformatoriukas T5 turbūt krovimo srovės matavimui, vienintele apvija teka srovė, kuri indukuoja įtampą kitoje apvijoje, kur daugiau smulkių vijų, tada pamatuojama įtampa, kuri greičiausiai beveik tiesiškai priklauso nuo srovės. Tie trys paderinimo rezistoriai irgi kažkam skirti, logiška būtų galvoti, kad išėjimo srovės reguliavimui. Kodėl trys ? Matyt todėl, ka dkroviklis protingas, turi kelis krovimo ir gal kokios desulfatacijos režimus, tai trim rezistoriais galima nustatyti trijų režimų darbo sroves. Turbūt :D. O tas baltas kankoliukas su juodu laiduku ant didžiojo droselio – temperatūros daviklis. Nežinau kiek logikos ar poreikio tam dalykui, nu bet jis čia yra.
Taigi, žinome šiek tiek apie schemą, žinome (turbūt) apie maitinimo šaltinių veikimo logiką, žinome, kad schema sumėtyta padrikai ir kad Ctek nelabai ką toliau už kinietišką piguvą, bet pliusas, kad naudoja bent jau žinomų gamintojų detales, o ne visiškus kinietiškus padirbiniu. Dabar jau būtų galima daryti kokią nors pirminę diagnostiką. Jei ką, kad nekrauna išbandžiau dar prieš straipsnelį :D. Bet LEDukai šviečia, gera žinia, matyt tas silpnasis maitinimo šaltinis gyvas, tai galima sakyti pusė kroviklio jau sutaisėm.
Toliau tikrinam nuo išėjimo pasitelkę į pagalbą oscilografą. Pačiam gale, už išėjimo tranzistorių – nieko (tiksliau kažkodėl nedidelė minusinė įtampa, apie -0,5 V), o turėtų būti apie 13,4 VDC. Ok, slenkam per schemą link įėjimo – praeinam saugiklį ir, išėjimo droselį, čia tie didieji įėjimo kondensatoriai. Ant jų turėtų būti irgi panašiai 14 VDC. (išėjimas + PM sandūra) – nieko. Sekantis jėginis elementas IPA040N06N tranzistorius, gaunantis AC tiesiai iš impulsinio tranzformatoriaus. Iš tranzistoriaus išėjimo nėra, į tranzistorių irgi niekas neatimpulsuoja iš transformatoriaus. Ok, ties šita vieta jau aišku, kad maitinimo šaltinio išėjimas greičiausiai geras, o nėra įtampos generavimo pirminėje apvijoje. O čia jėginiai elementai yra du tranzistoriai IPP5R250P. Matuojam viršutinio peties tranzistoriaus užtūros įtampą – nieko, o vat ant apatinio peties – 13,2 VDC. Aha, tai vietoje tranzistorių junginėjimo paeiliui, visada atviras yra apatinio peties tranzistorius. Reiškia generacijos nėra, įtampos pirminėje nėra, antrinėje nėra, ir toliau niekur irgi nėra. Čiumpam tą NCP1207A PWM kontrolerį.
Tipinėje schemoje iš aprašymo turime tik vieną tranzistorių, bet esmė nuo to nesikeičia – iš 5 kontakto turi išeiti valdymo impulsai, kuriuos papildomas transformatoriukas padaro priešingos fazės, antram tranzistoriui. Matuojam – iš 5 kontakto išeina grynas 13,2 VDC. Nuolatinė įtampa… Ir priėjome šiokią tokią neveikimo priežastį – nėra PWM iš PWM kontrolerio. Su nuolatine įtampa ir transformatorium toli nenuvažiuosi… Iš tikrųjų, su nuolatine įtampa transformatorius suveikia tik dviem atvejais. Kas žino kokiais ? Šitą klausimą mūsų klasei uždavė buvęs mūsų fizikos mokytojas daugiau kaip prieš 20 metų ir aš vienintelis žinojau atsakymą :D. Tikiuosi dabartiniai elektronikai ir prijaučiantys jau visi žino tokius dalykus :). Lyrinis nukrypimas, grįžtam prie temos. Taigi, valdiklis gali neveikti dėl savo paties gedimo arba dėl ko nors iš pagalbinių schemos dalių gedimo, pavyzdžiui, optrono, srovės matavimo ir pan. Ant optrono LED įėjimų žinoma nieko įdomaus, kažkas apie 500 Vpp, tai kaip ir 0 V. Dėl to tranzistorinė optrono dalis turėtų būti uždaryta ir antras valdiklio kontaktas neprijungtas prie minuso ir valdiklis turėtų leisti tranzistoriams spragsėti į transformatorių įtampos porcijas. Optrono LED valdymo grandinė sveika… Visgi panašu, kad kaltas bus pagrindinis PWM kontroleris.
Ilgokai užtruko gauti PWM kontrolerį ir kaina, kaip už tokį spirgiuką gan didelė, bet pagaliau atėjo ir pakeistas.
Štai vaizdeliai paeiliui – mikroschema numontuota, viduryje jau išvalyta vieta ir dešinėje sumontuota nauja mikroschema. Sumontuota gražiai, bet vis tiek neveikia – vis dar neatsiranda PWM generavimas. Todėl sekančios tikėtinai blogos detalės – puslaidininkių smulkmė. Mažai tikėtina, bet vis tiek pradedu tikrinimą. Jo eigoje netyčia čiuptelėjau ir viršutinio peties tranzistoriaus valdymo transformatoriuką. O, pala pala, kas gi čia dabar ? Kodėl transformatorius niekaip „neskamba“ ? Juk jame turėtų būti dvi apvijos… Hehe, štai ir dar vienas signaliukas kas gali būti nusprogę. Nesitikėjau, kad gali būti ir transformatoriukas, bet kartais ir man pasiseka rasti gedimą . Išlitavus spėjimas pasitvirtino – kažkaip sugebėjo nutrūkti abiejų apvijų laideliai. Galbūt nuo sutrenkimo. Tai, aišku, sąlyginai įrodo, kad PWM valdiklis nekaltas ir jo nereikėjo keisti, bet – gyveni ir mokaisi. Ok, bandom restauruoti transformatoriuką, visų pirma nulupau feritą su apvijom nuo pagrindo, po to viską suklijavau ciano akrilatu, sulitavau nutrūkusius laidelius ir padengiau apsauginiu laku kietėjančiu nuo UV lemputės. Dabar jau tarp kraštinių kojyčių atsirado kontaktas. Šiokie tokie transformatoriuko apvijos parametrai:
Laidelio šerdies diametras 0,2 mm
21 vija (sudvejintos, abiem ritėms), atsargiai su teisingu fazavimu
1,56 mH vijos induktyvumas
97,4 Ω vijos varža
Induktyvumo ir varžos matavimas darytas multifunkciniu testeriu T7-H. Manyčiau juo aklai pasitikėti negalima, bet gal kaip šioks toks orientyras tiks. Bet transformatoriukas restauruotas ir sumontuotas, pypsim ant kojyčių ir viskas pypsi :
Tikrinai – valiooo, viskas veikia! Išsivalom fliusą ir klijuojam transformatorių silikonu, kad nenuvibruotų. Štai ir baigtas remontas.
). Even those big input filtering caps (470 µF 250V) are low ESR, which is not really needed for their job.
, guess what are they. Ok ok, I tell you, its 2SK3569. 
. Taigi, netyčia aptikau įrankį, kurio lange nupiešus reikimą simbolį pasiūlomi atitinkami Unicode analogai. Nu super reikaliukas 
. Visi žinome, kad relytės nelabai mėgsta induktyvinių apkrovų (el. variklių, solenoidų ir panašiai), nes ilgainiui jų kontaktai nudega dėl elektros lanko, kibirkščiavimo ir panašių dalykų. Dėl to didžiąją dalį tokių relių keičiu SSR (Solid State Relay) relėmis. Bet šiuo atveju nepakeičiau, nes neturėjau tinkamų SSR’ų, o buvo šeštadienis, plius dar ir skubiai reikėjo remontuoti, nes mašiną į garažą reikia įvaryti… Taigi, pirmas sprendimas buvo pasikeisti relytes ir džiaugtis gyvenimu, tai yra vartų važinėjimu, toliau. Relytes gavau Lemonoje, Finderio gamybos, tos visai neblogos ir tiiikrai geresnės už buvusius bevardžius kiniečius RayexElec. Pakeičiau visas buvusias relytes, nes negali žinoti, kada numirs sekanti ir viskas veikia. O tuo pačiu susitvarkiau ir tą neveikiantį apšvietimą. O čia jau prasideda ir tas kalchozinimas.
nes man už tai nemokama 
. Tam reikalui naudosime specialų LED valdiklį, kuris paims 1,5V ir padarys taip, kad LEDas žibėtų maitinamas teisinga srove. Ir dar – o kaip bus jei baterija išsikraus ? Reikia numatyti, kad nebus ji visą laiką 1,5V. Kadangi LEDams reikalinga pastovi srovė, žiūrim baterijos aprašymą ir matom:
:
