Dainiaus webaz – elektronika ir ne tik !

Eilinis, nieko neišskirtinas kinas, tokie maitinimo šaltiniai štampuojami kažkurioje gamykloje, keičiamas tik užsakovo lipdukas, todėl šitos piguvos yra visas zooparkas.

Manson gamintojo:

Velleman PS-613:

Dick Smith Electronics:

Circuit Test PSA-2530D:

Jaytech MP-3082:

Taigi, visur tas pats kiniškas klonas, iš kurio nereiktų tikėtis kažko rimto. Beje, yra ir 5A išėjimo versija, viskas tas pats, tik tranzistoriai galingesni. Ir spėju, kad visa šita gauja yra vieno gero BK Precission maitinimo šaltinio klonai.

BK Precission neturiu, tai nepasakysiu ar viduriai tokie patys. O dabar pereikime prie remonto. Gedimas – ienas iš LCD ekraniukų nustojo rodyti, tiksliau rodo kokias tai nesąmones srovės indikacijos ekranėlyje.

Pradžiai ardom, pakeliui žiūrėdami kas čia per žvėris.

Taigi, turime ir specifikaciją, nieko įspūdingo, 30V 2,5A reguliuojamas ir 5V bet 12V 500 mA nereguliuojamas išėjimai. 12V išėjimo teigiamas kontaktas be fiksatoriaus…

Vaizdas iš viršaus, transformatoriaus markiruotė EP-613-000, nieko informatyvaus, pasyvus aušinimas išėjimo tranzistoriams, matosi, kad yra tuščių montavimo skylių – matomai 5A versijoje ten gyvena papildomi tranzistoriai, lygiagrečiai esamiems.

Vaizdelis po radiatoriumi. Taigi, pora ST gamybos tranzistorių 2N3055, kairiau matosi pora linijinių stabilizatorių su radiatoriukais, gaminančių 5V ir 12V, dešinėje šioks toks kondensatrius, tiltelis ir…

… relė bei TIP31C tranzistorius.

Pereiname prie priekinės PCB, čia truputį daugiau elektronikos, bet irgi nieko įspūdingo. Žalioje pusėje tie patys du stabilizatoriai, turbūt LM7805 ir LM7812. Plokštė universali, todėl rudoje pusėje matosi ir montavimo vietos rodykliniams indikatoriams bei vietos kitoms detalėms. Litavimo kokybė tai tokia… Kinietiška . Žalioje pusėje dar porelė didelių rezistorių – srovės matavimo šuntai, pilkoje visokia neįdomi analoginė smulkmė ir viena mikroschema – JRC gamybos 4558D operacinukas, jeigu kartais reiks keisti, dėsiu kilmingesnį, Texas Instruments RC4558. Ir trys paderinimo rezistoriai, reiks pažiūrėti, kam jie skirti. Numontavus visą plokšte pasimato ir displėjaus moduliukai.

Aha, atskiri moduliukai, truputį skirtingi V ir A indikavimui, su savo paderinimo rezistoriais. Modulių markiruotė Manson 4540-3000-0022 REV. 1 visiškai neinformatyvi, bet kai ką galima išmąstyti. LCD 3,5 skaičiaus formato, t. y., gali rodyti 1888, dar gali rodyti LOBAT ir + bei -, po LCD akivaizdžiai gyvena valdiklis. LOBAT ir + nenaudojami. LCD dydis standartinis, 50,8 x 30,5 mm, maitinimas 5V, atspindinčio (reflective) tipo, skaičiaus dydis 12,7 mm. O kodėl gi displėjukas rodo neteisingai ? Manyčiau kaltas visų pirma valdiklis, teks nuimti displėjuką, kad patikrinti kokia mikroschema jį valdo. Prie to pačio – vien valdiklis ne visada būna kaltas. Tokie LCD nors ir jautrūs, bet tuo pačiu gan atsparūs išorės poveikiui, o vat jeigu valdiklis pradeda juos šerti nuolatine įtampa vietoje kintamos – atsiranda toks išdegimo efektas ir valdymo artefaktai. Taigi keisti reikės abu – ir valdiklį ir LCD.

Štai ir valdiklis, Intersil ICL7106CPL – dedikuotas LCD valdikliukas. LCD be jokių užrašų abejose pusėse. Numontuojam…

Nesitikėjau, bet pavyko gauti tikrą, originalų Intersilo ICL7106CPL valdiklį ! Todėl iš karto jį galėjau ir sumontuoti:

Jeigu kartais originalių valdiklių gauti nepavyks – dėkite analogą Maxim Integrated ICL7106CPL+, bet jokių būdu ne iš AliExpress ir panašių kontorų – bus padirbiniai. Turėtų sueiti kaip tiesioginis pakaitalas, be jokių perdarymų:

O štai ir jungimo schema:

Ir dabar jau aišku kas per paderinimo rezistoriai and displėjaus modulių – sudaromas daliklis REF HI ir REF LO, atraminėms matavimo įtampoms. Mikroschemoje sumontuoti trys 7 segmentų valdikliai, greičiausiai BCD (binary coded decimal), kurie mūsų atveju bus biškį pasprogę. Tūkstančių indikacija, panašu, kad veikia gerai, bet gal todėl, kad neturi savo BCD dekoderio, valdymas iš karto iš skaitliuko, tik per buferį.

Kol tiek, LCD užsakytas, jeigu pasitvirtins tinkamumas pridėsiu markę.

Posted in: Elektronika by Dainius /
No Comments

Sekanti daiktas iš kolekcijos – Acer GW2760 V4 super IO plokštė, skirta 16 bitų ISA prievadui, pagaminta 1993 metais.

Superinis HDD ir FDD kontroleris, su visais reikiamais interfeisais (COM1, COM2 arba RS-232, LPT, Game). jame sumontuotas labai geras lanksčiųjų diskelių diskasukio valdiklis (FDC – Floppy Drive Controller) Acer M5105 A4E, galintis skaytiti ir rašyti praktiškai bet kokio formato diskelius (taip taip, vienpusius/single density irgi). Turėtų sugebėti dirbti su:

• Dviem 360 KB diskasukiais
• Dviem 720 KB diskasukiais
• Dviem 1,2 MB diskasukiais
• Dviem 1,44 MB diskasukiais

Ir turėtų sugebėti dirbti su bet kuriais dviem diskasukiais iš sąrašo, nebūtinai vienodais.

Trumpai apie sumontuotas mikroschemas.

• U1 – SN74LS245N – 8 kanalų buferinis transyveris HDD duomenų šynai
• U2 – GW2760EX – HDD kontroleris
• U3, U4 – SN75188N – du RS-232 linijų buferiai COM1 ir COM2 prievadams.
• U5, U6, U8 – SN75189AN – dar trys buferiai, nuo U3 ir U4 skiriasi loginių elementų sandara.
• U7 – NE556C – dvigubas precizinis taimeris.
• U9 – matomi tik trumpikliai tarp ISA ir IDE jungčių. Kadangi takeliai eina į IDE duomenų linijas, manyčiau, kad esant poreikiui, galima pjauti trumpiklius ir dėti papildomą SN74LS245N buferį atitinkamoms duomenų linijoms. Keista, kad mikroschemos maitinimo kondensatorius C4 yra.
• U10, U11 – GD74LS367A – GoldStar gamybos buferis, kurio aprašymo rasti nepavyko, todėl aprašymas Texas Instruments analogo.
• U12 – M5105 A4E – valdiklis, bet vat normalaus aprašymo rasti taip ir nepavyko.

Jungtys:

• CON 1 – 40 kontaktų IDE jungtis
• CON 2 – 34 kontaktų FDD jungtis
• CON 3 – Spėju, jungtis LED, HDD/FDD aktyvumo indikacijai
• CON 4 – žaidimų prievadas (Game port)
• CON 5 – LPT jungtis
• ASYN 1, ASYN 2 – COM/RS-232 juntys

Lyg ir viskas. O kas per gauja trumpiklių JP1-JP8? Įprastai jais nustatomos funkcijos, pertraukimų adresai, LPT/COM nustatymai. Neilgai paieškojus radau ir nustatymus (šitam variantui gali būti ne tokie ):

Kadangi tas GW2760 buvo gaminamas keleto gamintojų, štai dar vienas variantas, GW2760PX:

Draiveriai… Daraiverių kaip ir neturėtų reikėti, nes viską turėtų padaryti BIOSas, o konfigūracija trumpikliais…

Posted in: Retro PC HW by Dainius /
No Comments

Taigi, pirmasis eksponatas iš gautos dėžės – Genius K0237014 Rev. E garso korta. Tai 16 bitų garso korta, skirta ISA jungčiai, iš, panašiai, 2005-2009 metų periodo.

Turi jungtis GAMEPORT/MIDI, mikrofonui, linijiniam įėjimui ir audio išėjimui. Audio išėjimas konfigūruojamas trumpikliais, gali būti linijinis arba garsiakalbiams (t. y. į stiprintuvą arba į garsiakalbius/ausines). Valdiklis Crystal CX4237B-XQ3, šalia dar Atmel 26C16 EEPROMas, kiek aukščiau – CM2025B stereo stiprintuvas. Viršuje keturių kontaktų CD Audio jungtis ir didelė jungtis papildomam „Wave Table” blokui. Tas blokas tai papildoma ROM atmintis, kurioje saugomi instrumentų garsai, o prireikus pagroti, kompiuteris juos suklijuoja į reikiamą audio signalą, taip gaunant žymiai gražesnį, autentiškiau skambantį instrumentų garsą. Aišku programos, pavyzdžiui, žaidimai, turėtų mokėti naudotis papildomomis galimybėmis, o ne tik vien PCM skaitmeniniu garso generavimu. Žaidimuose, kurie tą sugeba, garso efektai būtų pasirekami kaip ir buvo – tarkim „Sound Blaster”, o muzika būtų pasirekama tarkim „General MIDI” arba „MT-32” (jeigu Roland gamybos priedas). Reiktų pabandyti nusipirkti kokį nors šiuolaikinį priedėliuką, pajungimui į „Wave Table” jungtį.

Tvarkyklės. Originalių rasti nepavyko, bet manyčiau veiks su universaliomis ISA garso kortų DOS tvarkyklėm iš UNISOUND – Universal ISA PnP Sound Card Driver for DOS v0.80a \ VOGONS. Jeigu ten kartais nebebūtų, parsisiųsti galima iš čia.

Posted in: Retro PC HW by Dainius /
No Comments

Gavau šiokią tokią siuntelę su senų kompiuterių plokštėmis – bus galima parašyti po straipsniuką apie kiekvieną

Posted in: Retro PC HW by Dainius /
No Comments

Šito reikalo istorija tęsiasi jau kokia 15 metų, tai pradėsiu iš toli. Kažkada, dar universiteto laikais, prisireikė programatoriaus, tuomet ant bangos buvo Willem’as, tuomet jį pasidaryti buvo galima sąlyginai nesunkiai, o svarbiausia gerokai pigiau nei pirkti gamyklinį programatorių. Dirbo per LPT (DB25) prievadą, reikėjo konfigūruoti trumpikliais ir buvo lėtas, bet skaitė kažkuriuos EEPROMus, kurių kiti pigūs programatoriai „neįkąsdavo”, nors su tais EEPROMais dirbo dar lėčiau (o gal ten buvo EPROMai). O dabar irgi pilna jo klonų, AliExpress’e ir šiaip pas entuziastus. O aš kažkaip nenorėjau tokio, reikėjo gero, universalaus, dirbančio per USB prievadą ir tuomet pirkau AliExpress’e TOP2048 programatorių. Nors jo programa (TopWin 6) buvo stipriai Chinglish, bet jis buvo pigus (anuomet mokėjau gal 78 $) ir su labai dideliu palaikomų mikroschemų sąrašu. Ir puikiausiai juo naudojomės tikrai ilgą laiką, kol pagaliau įsirėmėme į Windows 10 ir faktą, kad TopWin programa nu niekaip nesusibendravo su Windows 10 ir programatoriaus draiveriu. Po to kurį laiką dar bandė tas programatorius dirbti Windows XP aplinkoje, bet sukosi virtualkėje, bet dabar, atsinaujinus laboratorijos kompiuterį, sugalvojau, kad reikia atsinaujinti ir programatorių. Ufff, va tokia va tatai istorija, kodėl čia viskas atsitiko. Taigi, išstudijavęs rinkoje esančius programatorius, palyginęs jų galimybes, savo poreikius ir finansinius pajėgumus pasirinkau Batronix BX48 Batego II universalų programatorių. Jis atitiko visus pagrindinius pasirinkimo kriterijus:

• Gaminamas Europoje
• Geras palaikymas, pageidautina Europoje
• USB jungtis
• Dirbantis su Windows 10 ir Windows 11
• Didelis palaikomų mikroschemų sąrašas
• Patogi programa

Taigi, Batronix – Vokiečių įmonė, reikia tikėtis vis dar išlaikiusi ta vokišką kokybę. Palaikymas – kurį laiką bendravau, patiko, ypač tai, kad pasakė – „jeigu kokios mikroschemos nėra sąraše, pridėsime pagal pageidavimą ir greičiausiai nemokamai”. USB juntis yra, ką tik instaliavau ir išbandžiau Windows 11 operacinėje – veikia, programa tikrai funkcionali, tai kol kas visko net neišbandžiau, bet kiek bandžiau patiko. Ne viskas joje ten gal patogu, kai kada atrodo, kad net per daug funkcijų, bet tas žymiai mažiau trukdo, nei funkcijų trūkumas. O kad jau turim gamintoją, tai štai ir jų gaminamų programatorių palyginimas:

Kadangi programatorių perku tikrai ne vieniems metams ir negali žinoti, kokias mikroschemas gali tekti programuoti ateityje – pasirinkau patį pačiausią, BX48 Batego II už 579,59 € (tiesa gavau nedidelę nuolaidėlę ir nemokamą siuntimą).

Forma patiko, juodas, mažiukas, su trim LEDukais ir didele ZIF jungtimi mikroschemoms. Dabar beliko tik užsipirkti reikiamų adapterių, kol kas tik PLCC-44. Palaikomų mikroschemų sąrašas yra čia. Svarbiausia, kad palaiko ir visokius senus ir jau ekskliuzyvinius čipus :).

Posted in: Programatoriai by Dainius /
No Comments

Prieš kurį laiką įsigijau ir ST Link V2 programatorių, originalas, gražioje dėžutėje. Aprašymas iš ST puslapio:

---

The ST-LINK/V2 is an in-circuit debugger and programmer for the STM8 and STM32 microcontrollers. The single-wire interface module (SWIM) and JTAG/serial wire debugging (SWD) interfaces are used to communicate with any STM8 or STM32 microcontroller located on an application board. In addition to providing the same functionalities as the ST-LINK/V2, the ST-LINK/V2-ISOL features digital isolation between the PC and the target application board. It also withstands voltages of up to 1000 V_rms.

STM8 applications use the USB full-speed interface to communicate with the ST Visual Develop (STVD-STM8) or ST Visual Programmer (STVP-STM8) software, or with integrated development environments from third-parties.

STM32 applications use the USB full-speed interface to communicate with the STM32CubeIDE software tool or with integrated development environments from third-parties.

---

Pas mane tas paprastesnis, be izoliavimo. Skirtas STM8 ir STM32 valdikliams programuoti/debuginti.

Posted in: Programatoriai by Dainius /
No Comments

Kad pats nepamirščiau kaip… Įsidiegiam MathML block įskiepį, o tada sintaksė yra čia.

Posted in: Naudinga informacija by Dainius /
No Comments

Prisireikė man čia vienam projektukui stabilizuoti maitinimą, kad išsikraunant baterijai (9 V) įtampa būtų stabili (6-7 V). Vienas paprasčiausių būtų tą padaryti būtų DC-DC keitiklio naudojimas ir jau galvojau dėti jau pamėgtus Mornsun moduliukus, šiuo atveju K7812JT-500R3-LB (6,5 V 500 mA):

Kainuoja centus, efektyvus, stabilus ir geras. Bet kaip visada, lengviausi sprendimai ne man , todėl prisiminiau tokį senovišką žodį stabilitronas. Dabar tas daiktas vadinamas Zenerio diodu. Nebus jis toks jau stabilus temperatūriškai, bet šiuo atveju tiks, nes reikia pasikartoti skaičiavimo teoriją. Tipinė schema tokia:

Tranzistorius gali būti priešingo poliarumo, tada schema truputį kitokia. Bet schemoje visi tranzistoriai NPN tai tokį naudosiu ir stabilizavimui.

Teorija tokia – šitoks įtampos reguliatorius, sudarytas iš bipoliarinio tranzistoriaus, pajungto pagal emiterinio kartotuvo schemą, kurį valdo įtampos daliklis iš rezistoriaus ir stabilitrono. Daliklio išėjimas valdo tranzistoriaus bazę, taip valdydamas įtampą išėjime. Principe užtektų vien tik stabilitrono, bet su tranzistoriumi gaunama žymiai didesnė srovė išėjime. Svarbūs tranzistoriaus parametrai – maksimali srovė ir h_FE. Susižymime sroves ir jų kryptis:

Schemoje naudojami MMBT3904 tranzisotriai, 40 V, 200 mA, h_FE nuo 30 iki 300, priklausomai nuo kolektoriaus srovės.

Pagal kolektoriaus srovę manyčiau, kad h_FE bus apie 200, todėl tokį skaičių ir naudosiu. Taigi, turime, kad h_FE = 200, maksimali srovė 100 mA (realiai ten kokia 10 mA tereiks), skaičiuojame:

Iš čia:

Toliau prisiminkime mūsų geriausio draugo Kirchhofo taisykles. Pagal jas, srovė per R1 bus lygi srovės per D1 ir bazės srovės sumai.

Žiūrim pasirinkto stabilitrono BZT52C6V8-7-F dokumentaciją:

I_ZT = 5 mA, t. y. reikia bent 5 mA (0,005 A), kad diodas būtų grūtinėje voltamperinės charakteristikos zonoje.

Naudojame 6,8 V stabilitroną, o maitinimas bus nuo 9 V baterijos (Krona arba 6LR61), tai ant rezistoriaus R1 turime nusodinti 9 – 6,8 = 2,2 V. Kai jau turime srovė per rezistorių ir įtampą, dėdės Omo dėsnio pagalba skaičiuojame rezistoriaus varžą:

Jeigu baterija jau pasėdusi ir įtampa pakris, tarkim, iki 8 V, tuomet 8 – 6,8 = 1,2 V ir:

Taigi, norint, kad schema veiktų prie 8 V, reikėtų naudoti 220 Ω rezistorių. Prie 9 V tuomet stabilitrono srovė bus 10 mA.

Ir dabar galima atsinaujinti schemą:

Kondensatorius nelabai reikalingas, bet 1 uF mažiulis irgi nepamaišys.

Posted in: Elektronika by Dainius /
No Comments

Prieš kokius metus turbūt pradėjau rinktis detales ir panašu, kad jau netrukus bus galima instaliuoti Windows 10 (taip, W11 manęs kažkaip nesužavėjo, tai kol galima dar patempsiu su W10). Šiandien gaunu paskutinį komponentą – M2 diską. Taigi, supeiksite ar pagirsite sistemą:

Dėžė kokia nebeprisimenu, bet pagrindinė plokštė MSI Z590 PRO WIFI. Gamintojo puslapis, specifikacijos, suportinamas hardwaras.

Procesorius Intel i9-11900K. Indeksas „K” reiškia, kad procesorius be video posistemės, bet taip ir turėjo būti, nes bus atskira video korta. Aušintuvas HYPER 212 LED. Tokį patį naudojau ir prieš tai buvusiame laboratorijos kompiuteryje. RAM – Crucial CT16G4DFRA32A, keturi kauliukai:

Komponuotė be video kortos:

Maitinimo blokas Corsair RM850x.

Diskas duomenims – 8 TB WD8004FRYZ, SATA, CD/DVD diskasukis ASUS DRW-24D5MT.

Šiandien prie jų prisijungs 1 TB atmintukas SILICON POWER SSD XPOWER XS70 1TB M.2 PCIe Gen4 x4 NVMe 7300/6800 MB/s, SP01KGBP44XS7005.

Video korta Gigabyte GeForce GTX1660 Super:

Prie to dar bus 3½ FDD diskasukis, įvairių kortelių skaitytuvas ir gal dar kas nors.

Manyčiau, kokiems 10 metų užteks . Bet pasirodo nusipirkęs buvau Windows 11 PRO x64, tai instaliavau. Bandau perlaužti smegenis, kad dirbtų su šita OS.

Posted in: Kompiuterija by Dainius /
No Comments

Pirmą kartą remontui papuola Velleman WFS210 oscilografas, taigi bus įdomu susipažinti su daikčiuku.

Pirminis nusiskundimas – kadangi oscilografas duomenis perduoda į kompiuterį WiFi ryšiu, neveikia prisijungimas, nes kažkodėl sukurtas WiFi tinklo pavadinimas neatitinka standartinio. Sukuriamas WiFly-EZX-d8 tinklas, vietoje reikiamo WFS210(?).

Taigi, pirmas spėjimas – kažkas kažkada prišamanino ir galbūt bandė įprogramuoti kokį nors netinkamą arba modifikuotą programą, dėl to dabar oscilografas nuprotėjo, o WiFi pavadinimas toks nestandartinis. Reiškia reikia bandyti perrašyti originalią programą. Gėris tame, kad Velleman puslapyje ji duota. Taigi, programą parsitempiau, tik dabar kaip ją įrašyti ? Kaip ir logiška, kad jeigu oscilografas turi USB ir jam dedikuotą programą, tai joje turėtų būti ir kontrolerio programos atnaujinimo funkcija. Turėtų būti, bet nėra. Ir čia pasimato, kad tas oscilografas toks labai žaislinis, spėčiau kokio elektronikos bakalauro baigiamasis, kuri Velleman’as sėkmingai prichvatizavo. O tai reiškia, kad nei pats prietaisas nei jo programos nebus tokios geros, kaip normalių ir profesionalių gamintojų. Bet – jeigu tiek tereikia, tai kodėl gi ne.

Bet dabar atsiranda klausima, tai kaip tą oscilografo programą jam sukišti ? Įdėmiau pažiūrėjus radau stebuklingas raides ICSP (In-Circuit Serial Programming). Įprastai tokios raidės ir šalia esanti jungtis įgalima tiesiogiai prisijungti prie procesoriuko su programatoriumi.

Tai kaip ir OK, tik va – koks tas procesoriukas ? Nes jiems skirtingi programatoriai. Ardom truputį daugiau, o tai visai ne lengva, nes reikia pažiūrėti po ekranu. Bet finale – ten gyvena PIC33EP256MU806.

Šita mikroschema yra skaitmeninis signalų valdiklis (DSC – Digital Signal Controller), turintis savyje DSP (Digital Signal Processor). Taigi, viskas komplektas viename – skaitmeninio signalo apdorojimo dalis + mikroprocesorius ir dar šiokia tokia periferija kitoms funkcijoms. Reiškia turėtų tikri PicKIT 3 arba PicKIT 4 programatorius, kontaktų reikšmės vienodos, tai pajungimas neturėtų skirtis.

Bandom jungtis:

Berods pavyko:

Programuojam:

Patikrinam, ar teisingai įsirašė:

Nors ir nuskaitytas įrašas nesutampa su bandytu įrašyti failu, visgi prisijungimas veikia – ištrynus procesoriaus atmintį „Blank check” praeina, įrašius kažkokius duomenis nuskaito. Chm, ar gali būti, kad procesoriuko atmintis buvo tiek kartų rašyta ir skaityta, kad dabar jau „susidėvėjo” ir dėl to nebeįsirašo adresas 0x0, todėl vietoje reikiamų 0x00040200 nuskaitomas 0x00000000. Bet gal čia ne kritinis dalykas arba kažkas čia dar prišamaninta ir kitaip nebus. Esmė, kad WiFi pavadinimas nepasikeitė, tai matyt toks jis ir turi būti…

Šiandien sugalvojau truputį dar pagalvoti apie tą WiFi pavadinimą. Taigi, tas WiFLY GSX yra tiesiog WiFi ryšio modulis, kuris buvo stumdomas Sparkfun’o ir kitų elektronikos komponentų tiekėjų, bet dabar jau pasenęs ir išimtas iš pardavimo: WiFly GSX 802.11b/g Serial Module – Roving Networks – WRL-10004 – SparkFun Electronics. Modulio aprašymas yra čia. Taigi, dabar tokia teorija – jeigu modulis sveikas, bet nesukonfigūruotas, jis užsikuria, paleidžia WiFi tinklą su kažkokiu standartiniu (default) pavadinimu ir nustatymais. O tai reiškia, kad oscilografo procesoriukas jo nesukonfigūruoja taip, kaip numatyta procesoriuko programoje, nesukuria tinklo reikiamu pavadinimu. O kad jau nedaro šito darbo, tai man dabar kyla klausimas – o tai jis iš viso kažką daro ? Nes signalų pamatyti nepavyko ir per USB jungtį. Tai gali būti, kad kažkokia procesoriuko dalis pasimiro, nes nors ir kreivai, bet veikia programavimo funkcija, gal dar kokia nesusijus periferija, bet nei matavimų nei WiFi modulio konfigūracijos jis nebedaro. Spėčiau, kad mirusi skaitmeninio signalo apdorojimo dalis (nes nėra jokių požymių, kad bandytų parodyti matuojamą signalą) ir kartu nusinešė vieną UART komunikacinį kanalą (nes neveikia WiFi modulio konfigūravimas). Tai bandom pakeisti procesoriuką ?

Posted in: Elektronika by Dainius /
No Comments