Jau antras toks kilmingas cTek kroviklis remonte. Šį kartą remontas sudėtingesnis, matomai kroviklis intensyviau naudotas, o be to, kažkas nelabai išmanantis kišo nagus. Bet apie viską iš eilės. Atvažiavo į remontą va toks va daiktas:
Kroviklis geras, nors ir nelabai švarus, bei nutaškytas kokių tai baltų dažų lašeliais. Prieš fotografuodamas nuvaliau tuos dažus. Išardyti nėra baisia sunku, bet viduje irgi buvo daug dulkių:
Kodėl tai svarbu ? Daug dulkių = prastesnis aušinimas = didesnė tikimybė nušauti ką nors su neaukšta temperatūrine riba. Tokios įžvalgos kartais padeda diagnostikoje. Išlupus PCB vaizdelis toks pat:
Visa plokštė perduota plovimui, kažkiek padėjo, bet keistumas tame, kad tos dulkės prilipę prie plokštės lako, ne visos nusiplovė. Nesu tikras, bet gal tai galima susieti su dažais – jeigu kokiam dažymo ceche, kur prigaravę skiediklių ir tirpiklių, plokštės lakas patirpo ir dulkės prilipo. Bet šiaip ar taip, geriau negu buvo 
. Žiūrime toliau ir pirmoji diagnostikos eigos kregždė:
Ir, kad nepasirodytų, kad aš nieko neveikiau, mįslė – spėkite, kurie iš šitų tranzistorių ir diodų nušauti (užuomina, jie dalyvauja arba yra šalia galio tranzistorių valdymo):
Abu paveiksliukai vienodi, tik kitu kampu. Iš įdomesnių atradimų – po dviem galios tranzistoriais va toks vaizdelis:
Vienas tranzistorius visai be termopastos, kitos šiek tiek turi. O dar įdomiau, kad jie skirtingi, kai turi būti vienodi Infineon IPP030N10N, o čia vienas IPP030N10N, o kitas irgi Infineon, bet IPP045N10N. Akivaizdu, kad kažkas jau remontavo šitą kroviklį. Jeigu žiūrėti iš labai toli, prisimerkus ir patamsiais – tuos tranzistorius galima keisti vieną kitu. Bet nežinant schemos tai yra rizikinga. Pagrindinis skirtumas tarp IPP030N10N ir IPP045N10N tranzistorių yra jų vidinė kanalų varža RDS(ON) ir maksimali srovė ID. Abiejų gamintojas yra Infineon Technologies, abu veikia iki 100 V įtampos ir turi tą patį TO-220-3 korpusą. Supaprastintai galima teigti, kad IPP030N10N yra galingesnis ir efektyvesnis už IPP045N10N, nes pasižymi mažesniais energijos nuostoliais (mažesne varža) ir geba atlaikyti didesnę srovę. Ir dabar įsivaizduokime, kad tie tranzistoriai dirba poroje. Čia turėtų suspurdėti visi audio aparatūros remontuotojai ir kūrėjai – jau jie tai tikrai žino, kad tranzistorių pora turi būti kuo vienodesnė, bet tuo pačiu – net ir tuo pačiu procesu ant to pačio kristalo gaminami tranzistoriai gali būti šiek tiek skirtingi, todėl, esant atskiriems tranzistoriams daromas jų parinkimas, stengiamasi, kad bent jau būtų tos pačios partijos, panašios gamybos datos ir t.t. O čia ne tik kad data ne ta pati, bet patys tranzistoriai skirtingų markių. Galbūt dėl to atsirado ir gedimas, vietoje to, kad tranzistoriai po lygiai dalintųsi krūvį, tas, kurio varža mažesnė dirbo labiau ir galimai dėl to neatlaikė. O dar yra ir tranzistoriaus atsidarymo / užsidarymo greitis, dinaminės charakteristikos… Vienu žodžiu, šitam cTek sudėjau visus vienodus ir tokius, kokie turi būti tranzistorius . Išvadiniai tranzistoriai gavo po dozę geros Thermal Grizzly Cryonaut termopastos, kurią šiaip naudoju procesoriaus pertepimui, kad gerai aušintųsi – ne juokas, termopastos šiluminis laidumas net 12 W/m×K.
Tai negi montuosime viską į tokį korpusą..?
Viską valome, bet net displėjus tiek apneštas, kad bus sunku jame matyti informaciją, tai vaizdas prieš ir po:
Surinkus, kaip visada, statau pakrauti kokį nors akumuliatorių, įsitikinimui, kad veikia:
