Prieš keletą dienų patapau mokytoju 
. Kaip ir viskas paprasta, manyčiau daug kur mokyklose būna organizuojami užsiėmimai, kai tėvai pasakoja apie savo darbus ar pomėgius. Taip ir aš užsiroviau ant šito reikalo, teko apsilankyti pas ketvirtokus. Daug patirties tame neturiu, prieš tai teko vesti edukaciją tik darželyje, tuomet kalbėjau apie kosmosą, tiesa artimąjį, iš mūsų Saulės sistemos neišlipome. Bet sausa teorija vaikams būtų buvę nuobodu, tai po trupučio teorijos, kažkiek klausimų/atsakymų laiko dar sukonstravome penkis raketų modelius. Po to paskyrėme dieną, kada tuos modelius paleisime į orą. Per tą laiką greitai surinkau starto aikštelę ir valdymo pultus, tokius elementarius, penkios dėžutės su mygtukais, vienoje jų dvi AA baterijos. Mintis tokia buvo – kai penki vaikai paspaus mygtukus, tik tuomet raketa startuos. Schema paprasta, tai net nepaišysiu – tiesiog 5 mygtukai nuosekliai, dar grandinėje baterijos ir elektroninis uždegimas. Tiesa laidas buvo 20 metrų, tai nuo 3 V nelabai patikimai uždega, paleidimo eigoje pridėjau dar vieną AA bateriją. Tai raketos linksmai sau kilo į orą, kolega padėjo prie starto aikštelės, o mums su vaikais teko tvarkytis su pulteliais ir viskas buvo super,
raketos skrido aukštyn, viena, tiesa, nusileido į medį, bet geros nuotaikos ir įspūdžio tai nesugadino.
Tai vat, o šį kartą klasėje kalbėjau apie elektroniką, elementariai, bet įdomiai pateikdamas informaciją vaikams. Pradžioje papasakojau apie rezistorių, po to apie kondensatorių, LED ir tranzistorių. Kad nebūtų nuobodu, pasakodamas apie tai, kas yra rezistorius, ką jis daro ir panaudojimo galimybes, 50 Ω 0,5 W rezistoriui nustačiau tokią įtampą, kad po truputį rūktų iškėliau aukščiau, kad visi matytų ir apsimečiau gofruota šlanga tipo kažką dar reguliuoju maitinimo šaltinyje. Ir pakėliau galvą tik kai klasėje prasidėjo šurmulys, kad man čia kažkas dega 
. Tai vis dar apsimetinėdamas šlanga pradėjau pūsti svylantį rezistorių ir panikuoti išjungdamas maitinimą. Nu ok, tada papasakojau apie tai kas per žvėris yra kondensatorius, kaip jis medžiojamas ir su kuo valgomas. Paskutinė mintis buvo, kad kondensatorius yra kaip maža baterija, todėl jį galima įkrauti ir pamatyti, kaip sekundės dalims nuo jo švies LEDukas. Prijungiau maitinimą, pakėliau kondensatoriuką aukščiau, kad visi matytų ir įjungiau mautinimą – aišku nepasakiau, kad 4,7 µF 25V kondensatoriukui prijungiau 40V ir dar atvirkščiu poliarumu . Kondensatorius nors ir kilmingas, tikras Panasonic’as, bet tokių patyčių neištvėrė ir linksmai pokštelėdamas išsivyniojo. Ot tada tai prasidėjo 
– kai kurios mergaitės po stalais slėptis puolė, kitos spiegt, berniukai stresuot 
. O aš dar labiau apsimečiau šlanga, ne tik gofruota, bet ir aukšto slėgio, irgi toks – oj oj, kaip čia taip viskas sprogo . Po to tik parodžiau, kad viršijus LED maitinimo srovę PN sandūra gan greit degraduoja ir LEDas ramiai numiršta (nors, tiesa, kai kurių akyse mačiau tam tikrą nepasitikėjimą, su mintim, kad gal čia vėl sprogs). Dar pakalbėjome apie tranzistorių, kuris, mano manymu yra didžiasią įtaką ir pasikeitimą padarė elektronikos sričiai. Pakalbėjome apie tuos kelis elementus, tai sekantis žingsnis – aptarti montažines plokštes. Prie šitos temos dar ir padalinau savo projektuot, bet nesurinktų, montažinių plokščių. Tuo pačiu aptarėme kokios jos gali būti, kam skirtos, kaip naudojamos… Kadangi jau žinojome kelis elementus ir kas per daiktas yra montažinė plokštė, parodžiau keletą didelių surinktų plokščių, su kumščio dydžio kondensatoriais ir auksiniais tranzistoriais. Auksas gal nesukėlė tiek ažiotažo, kiek mintis „o jeigu va tokio dydžio kondensatorių susprogdinti ar nugriūtų bent jau vienos klasės siena”. Po to pasiaiškinome pačią paprasčiausią, bet svarbiausią formulę – Omo dėsnį. Suskaičiavome ir įsirodėme, kodėl mums sudegė ta varželė, edukacijos pradžioje. Ir po to perėjome prie praktinio užsiėmimo. Kadangi klasėje jau buvo daug AA baterijų su 2xAA laikikliais, laidų su krokodilais ir LEDų, paėmiau dar saują 2N7000 laukinukų ir 47 Ω rezistorių. Surinkome va tokią schemą (tie vaizdai, kuriuos daviau vaikams):
Kodėl pasirinkau tokią ? Todėl, kad čia ne tik LED pradeda šviesti, bet tas atsitinka prilietus tranzistoriaus užtūrą (Gate). Tai tuo pačiu turime ir akivaizdžiai matomą veiksmą (LED šviečia) ir šiokį tokį interaktyvumą (prilietimas įjungia LED), ir dar schema super-elementari, keletas detalių. Ir visiems vaikams pavyko surinkti veikiančias schemas, kam greičiau, kam lėčiau , bet tie, kurie padarė pirmi, ėjo padėti tiems vaikams, kuriems nesisekė arba neveikė schema, tai man smarkiai palengvino darbą, nes jau buvau perkaitęs nuo lakstymo po klasę, nuo vieno prie kito . Tai po to tik susitvarkėme tą konstruktorių, dar kiek pakalbėjome apie elektroniką ir pasirodė, kad jau labai laikas skirtytis. Galvojau, kaip čia bent jau vieną pamoką išspausti (45 minutės) su turima medžiaga, o puikiausiai pavyko pravesti edukaciją per, man atrodo, tris ar keturias pamokas, nuo ~10 iki ~14 valandos. Dar eigoje už protą padalinau porą Arduino Uno, klasės elektronikui padovanojau gerą, 57 dalių ProsKit atsuktuvo ir antgalių komplektą, SD-9857M. Ai tiesa, protarpiais vaikai vis paprašydavo dar pasprogdinti kondensatorių, tai vieną aktyviausią norėtoją pakviečiau prieš klasę, pajungiau ir daviau kondensatorių, o kitam leidau paspausti mygtuką 
. Tai tas laikantis ir bijojo, ir norėjo, ir nedrįso, bet galų gale pasiryžo ir jo kolega prijungė maitinimą dar vienam pokštelėjimui. Tai tam sprogdintojui už drąsą įteikiau elektronikos konstruktoriuką .