Dar vienas CTEK kroviklis papuolė į remontą. Pagal vaizdą gerokai naudotas:
Pradžiai ardymas ir diagnostika. Vizualinė apžiūra iš karto parodė šiokį tokį rezultatą:
Išsipūtęs įėjimo kondensatorius. Reiks pakeisti, o kol laukiam naujų kondensatorių – bus laiko patikrinti svarbesnius komponentus. Saugiklis geras, tai gedimas matyt dar kažkur bus. Kaip visada, CTEK litavimo kokybė, paliktas fliusas…
Kondensatoriai atvažiavo, įlituoti. Plokštė nuvalyta nuo fliuso ir nulakuota, va, dabar jau gražus vaizdelis:
Va, dabar jau galima pradėti remontą. Prijungus įtampą jokio gyvybės nesimato, bet nauji kondensatoriai įsikrauna iki standartinių 320 VDC. Reiškia aukšta įtampa įėjime yra, bet, kadangi nėra daugiau jokios gyvybės, spėju budintis maitinimo šaltinis neveikia. Reikia patikrinti.
Budintis maitinimo šaltinis apibrauktas ir šalia tik jo foto. Pagrindas – ICE3B0565J mikroschema su baisiu aprašymu – Off-Line SMPS Current Mode Controller with integrated 650V CoolMOS®and Startup cell (frequency jitter Mode) in DIP-8. Užtai tipinė jungimo schema neatrodo labai baisiai:
Dar priedo radau ir kitokį aprašymą, Infineon ICE3B0565J.
Tas jų CoolMOS tranzistorius, panašu, yra geras, o matuojant įtampą tarp VCC ir GND turim kažką nestabilaus, pulsuojančio tarp 13 ir 16 V (matuojant True-RMS multimetru). Kaip ir gerai, ten turi būti nuo 10,3 V iki 26 V. Oscilograma:
Labai lėti impulsai, bet gal tokie ir turi būti, todėl kol kas manykime, kad šita vieta veikia. Žiūrime išėjimą. O išėjimai panašu yra du, t. y., dvi išėjimo apvijos. Čia pagalvojau, reikia pažiūrėti, kaip atrodo oscilogramos. Susijungiau oscilografą, susireguliavau, pasiruošiau matuoti, tik įjungti maitinimą liko. Įjungiau, pyst ir viskas veikia. Pats nustebau. Tai dabar ir nežinau, ar tiesiog nespėjau pamatyti, kad praeitą kartą baigiant darbus pradėjo veikti, ar dabar iš niekur nieko pradėjo veikti. Aišku, stebuklų nebūna, gal buvo kažkuriam komponente prastas kontaktas, lydmetalio trūkumas ir pan., o prijungiant sujudinau ir pradėjo veikti. Teiks prasieiti tą vietą dar su lituokliu, kad visi kontaktai geri būtų ir surinkti į korpusą bandymams.
Vėl prisėdau pasiaiškinti kodėl veikia ir va štai jums ir prašom – nebeveikia 
. Gerai, nes dabar galima pradėti ieškoti gedimo. Pradedame nuo „žemos pusės”, po transformatoriaus. Čia gyvena paprastutis MC78L05ACP stabilizatorius. Jis turėtų būti atsakingas už maitinimo įtampos tiekimą žemavoltėms valdymo grandinėms, tame tarpe ir Atmel’io valdikliukui MEGA88PAAU. Matuojame oscilografu stabilizatoriaus išėjimą:
Išėjime pulsuojanti įtampa, vietoje nuolatinės, toks vaizdas, lyg būtų trumpas jungimas arba per didelės srovės poreikis, tai stabilizatorius pasileidžia, beveik 100 ms gamina 5 V, o paskui pereina į apsaugos nuo trumpo jungimo režimą. Natūralu, kad jeigu valdikliukas geras, 100 ms maitinimo jam neužtenka, net žinant, kad stabilizatorius, panašiai po 250 ms, vėl suleidžia dozė elektros. Ok, o tai kur trumpas ? Arba kas čia tiek valgo, kad viršija stabilizatoriaus 100 mA galimybes ? Galvojau bus paprasta rasti įtampos įterpimo metodu. Prie stabilizatoriaus išėjimo prikabinu 5V, apribotus iki 300 mA, pasiruošiu termovizorių ir jau žiūrėsiu kur čia kas nenormaliai kaista. Ir pfft, nesigavo. Ta prasme – kroviklio žemavoltė grandinė veikia.
Valgo kažką apie 30 mA. Ok, kaip ir aišku, kad stabilizatorių išmuša ne dėl apkrovos. Galbūt jis pats nusišovęs, lengva patikrinti – jeigu išėjimas pulsuoja, o įėjimas stabilus – nu va štai jums ir prašom atsakymas kaip ant delno. Kabinam oscilografą ant įėjimo:
Tai kas čia per monai ? Periodas apie 300 ms, tai gaunasi apie 3 Hz. Impusinėse maitinimo schemose tai labai mažai. Aš net daugiau pasakysiu – tai labai labai mažai. Tokia pati pulsacija, tik, žinoma, panašiai 10 V įtampa. Chm, stabilizatoriaus įėjimas turėtų gauti maitinimą iš transformatoriuko, prieš tai, žinoma, kažkur tą įtampą turėtų praminkyti diodas ar diodų tiltas ir stabilizuoti kondensatoriumi. Transformatoriukas turi dvi antrines apvijas, tos apvijos, kuri maitina stabilizatorių, oscilograma:
Pirmas paveikslėlis – matome, kad iš transformatoriaus išeina blokai impusų, kas ~300 ms, tai ką turime ant stabilizatoriaus. Antras paveikslėlis – vienas iš blokų iš arčiau. Trečias paveikslėlis tie patys blokai, bet dar iš arčiau. Dabar jau matosi, kad bloke impulsai kas 15 µs, tai panašiai 66,5 kHz. Čia jau panašu į teisybę, nes valdančios mikroschemos Infineon ICE3B0365J aprašyme pasakyta – 67 kHz fixed Switching Frequency, visai panašu. Kokią išvadą galima padaryti iš šių oscilogramų ? Manyčiau mikrochema pasileidžia, pradeda gaminti transformatoriukui reikalingus impusus nustatytu dažniu, bet dėl kažkokios priežasties nustoja, restartuojasi ir vėl iš naujo. Generavimas gali būti stabdomas dėl perkaitimo ar perkrovų, tą dar reikės patikrinti, bet, iš principo, manyčiau, kad kalta būtent valdančioji mikroschema. Matomai nusibaigę įėjimo kondensatoriai, tiksliau nebefiltruota jais maitinimo įtampa paveikė mikroschemą ir kažkas joje truputį pakepė, dėl to dabar ji taip ir elgiasi. Iš karto užsakom naują, o kol atvažiuos dar galima prasibėgti per susijusias su budinčio matinimo šaltinio kitomis detalėmis – ką gali žinoti, gal dar kažkas pakepę ir dėl to mikroschema nedirba taip, kaip turėtų. Antras įtariamasis – 5V stabilizatorius antrinėje pusėje. Gal jis koks daužtas, arba jį kažkas apkrauna tiek, kad išmuša ne tik stabilizatorių, bet ir viską pirminės apvijos pusėje. Išmontuojam stabilizatorių ir žiūrim kas ateina į stabilizatoriaus kontaktines skyles:
Nu va štai jums ir prašom, tokie apystabiliai 17 V. Stabilizatoriaus maksimali įėjimo įtampa 30 V, tai su 17 viskas turėtų būti gerai. Patikrinam stabilizatorių. Prijungtas atskirai, be apkrovos, jis veikia, stabilūs 5 V išėjime. aišku mano apkrova labai maža, LEDas, skirtas dirbi 12-24 V grandinėje, tai miliampero dalys tik. Tuo tarpu padavus 5 V į schemą, vietoje stabilizatoriaus, turime tik 3,56 mA, tai stabilizatoriaus turi užtekti su didele atsarga. Antras įrodymas – į stabilizatoriaus vietą įlitavau arklinį TO-220 korpuse UA7805C, irgi 5V stabilizatorius. Įtampa taip pat dinginėja, nu bet jau tikrai ne dėl stabilizatoriaus, nes šitas pavelka 1,5 A. Iš to, manau saugu padaryti išvadą, kad gedimas yra ne pirminės apvijos pusėje ir ne 5 V antrinės apvijos grandinėje. Be antrinės yra kelios 
. Pradžiai atsirašom stabilizatoriaus ir lituojam jį atgal į vietą. Antras antrinė apvija paprastesnė, principe diodas ir kondensatorius. Diodas geras, tai prisikabinam prie kondensatoriaus. CapXon gamybos 47 µF 25V, pamatavus 29 µF, Vloss 4,3 %, ESR 2,91 Ω. Neatitikimas didelis, todėl dedu tikrą, originalų Panasonic kondensatorių 47 µF 35 V, pamatavus 50,5 µF, Vloss 1,7 %, ESR 0,96 Ω. Tuo pačiu pamatavau ir pirmosios grandinės kondensatorių – 32,0 µF, Vloss 5,7 %, ESR 2,86 Ω, vietoje 47 µF 25V, dedam tokį pat prabangų Panasonic’ą. Nemanau, kad kondensatorių keitimas padės, bet tiek to, vis veiksmas. Prijungiau du maitinimo šaltinius prie abiejų antrinių maitinimo schemų – viskas gerai, niekas nesprogo, srovės proto ribose. Nujaučiu teks grįžti prie pirminės, galbūt per didelės srovės limitas neteisingas ir vos tik bent truputį paima antrinė – iš karto pirminė pereina į apsaugos režimą, nors pirminėje nieko blogo nėra.
Kol prisiruošiau pratęsti bandymus atėjo ir valdančioji mikroschemą, tai ją ir pakeičiau. Stebėtina, bet veikia lygiai taip pat – neveikia. Et, teks visgi analizuotis schemą. Pradžiai „pareguliavau” ICE3B0365J srovinę apsaugą, tam atvejui, jeigu visgi kažkokiu būdu srovė viršija slenkstinį apsaugos lygį. Maksimalios srovės lygis nustatomas CS (Current Sense) kontaktu, trečias numeris:
Rezistorius kartais gali būti šuntuojamas diodu. Originaliai buvo sumontuoti du 8R2 rezistoriai lygiagrečiai, tai varža 4,1 Ω. Taigi, maksimali srovė:
Išsireiškiame maksimalią srovę:
Pakeičiau vieną 8,2 Ω rezistorių į 4,7 Ω, todėl dabar bendrą jų varža tapo 2,9876 Ω, o srovė:
Taigi, srovė padidėjo panašiai 100 mA. Bet tas nepadėjo. Ieškom toliau. Daugiau neturėjau prie ko prisikabint, tai prisikabinau prie to, kaip mikroschema jaučia kokią įtampą ji generuoja po transformatoriaus. Tas dalykas vadinamas feedback’u, lietuviškai grįžtamuoju ryšiu. Pasak mikroschemos aprašymo, grįžtamasis ryšys organizuojamas panaudojant optroną:
Taip tai taip, bet ne taip. Mūsų Ctek’e optrono nėra. Čia biškį išsilaužiau smegenis, nes grįžtamasis ryšys turi būti, o nematau. Po truputį atsekiau pagal plokštės takelius, o po to dar ir radau schemos dalį Interneto platybėse:
Čia mikroschema maitinasi nuo savo pačios generuojamos įtampos, o grįžtamojo ryšio per optroną nėra. Pagal šitą schemą, sugalvojau surasti ir patikrinti R5 ir D2 (jeigu būtų gerai, imčiausi grįžtamojo ryšio, jis čia su ZD1, Q1 ir kita smulkme sukonstruotas). Suradau, patikrinau. Rezistorius markiruotas pagal EIA-96 standartą, markiruotė 01X, kas reiškia 10 Ω. O matuojant rodo tai 2 su biškiu kiloomo, tai 3 su biškiu kiloomo. Net su mikroskopu žiūrėjau, lyg ir sveikas rezistorius, bet išlitavau ir pamatavau ant stalo – tokia pati nesamonė, tikrai ne 10 Ω, o kažkiek kilo Ω. Sugalvojau pavalyti fliusą ir – cha, nusibraukė viršutiniai dažai su užrašu, pasimatė degėsis. Tikrai susvilęs rezistoriukas. Čia vėl primurmėjau daug užsieninių ir lietuviškų burtažodžių, nes rezistorius 0603 dydžio, jau keikiausi lituodamas tą srovės ribojimą nustatantį rezistorių, tai tą pati dariau ir čia, nes tų nesugrabaliojamų 0603 net neturiu, dėjau 0805 dydžio. Bet įlitavau ir – generalinis bandymas. Valiooooo !!! Veikiaaaaa !!!!! Va, va ta stebuklinga vieta, įlituotas 0805 ir šalia sudegėlis:
Nu viskas, pagaliau surinkimas, prieš dar priklijuoti atitrūkusį išėjimo droselį:
Štai ir viskas, suklijuota, surinkta, veikia.