Visų pirma truputį teorijos, pririšant ją prie konkrečios situacijos. Darbe esama šildymo sistema tokia pati kaip ir daugumoje namų – degindama gamtines dujas šildo vandenį, kurį siurbliukų pagalba varinėja po visus pastato radiatorius. Kadangi krosnis vandenį šildo ne pastoviai, natūralu, kad jis sušyla ir atvėsta. Sistemoje vandens temperatūra būna nuo +30° C iki +70° C, prie duotų temperatūrų šiluminis plėtimosi koeficientas (procentais) nuo 0,44 iki 2,28. Vat čia ir išlenda išsiplėtimo indas – vandens tūriui padidėjus (prie didesnės temperatūros) pakyla slėgis sistemoje, ir, kad nesusprogdinti šilumokaičio pečiuje ir vamzdžių, vandens perteklius patenka į specialų indą, kuris turi guminė membraną. Vienoje pusėje yra oras (paprastai 1,5 atm.), o į kitą kaupiasi perteklinis karštoje temperatūroje vanduo. Paprasta. Ir efektyvu, kol membrana normaliai yra ties indo viduriu. Čia yra vienas svarbus momentas – jeigu sistemoje krenta slėgis – paprasčiausias dalykas yra papildyti sistema vandeniu. Taip pakyla ir slėgis. Bet dar svarbesnis momentas – prieš tą padarant patikrinti ar viskas gerai su išsiplėtimo indu. Fokusas paprastas, ir dėl jo pas mus prasidėjo visas reikalas – indo orinės dalies ventilis (paprastas, kaip padangos) po truputį leido orą. Reiškia mažėjo jo slėgis, reiškia mažėjo slėgis ir visoje sistemoje. Vietoje to, kad patikrinti indą – buvo prileidžiama daugiau vandens. Slėgis atsistatydavo. Pagaliau oro nebeliko visai ir karštas vanduo nebeturėjo kur plėstis – suveikė apsauginis vožtuvas (prie 2,5 bar) ir išleido vandenį į drenažą. Vienu žodžiu, teko atsukti ta bačką, išleisti vandenį ir pakankinti ventilį. Membranos guma greičiausiai prilipo prie vidinio paviršiaus ir net pučiant orą (7 amt) pripūsti nepavyko. Teko laužti (išsukti jau irgi be šansų – užpuvo) „zalatnyką”, išgręžti ir… Reikėtų prasriegti naują vidinį sriegį. Va čia ir sėdom… Pasirodo reikalingas specialus sriegiklis kurio Lietuvoje nė su žiburiu nerasi:
Ir
Primoje foto acetileno ir deguonies balionai su degikliu – juo lydomi sidabro elektrodai (antras paveiksliukas). Aš litavau su elektrodu, sudarytu iš Ag – 45%, Cu – 27%, Zn – 25%, Sn – 3%. Lydosi prie 640-660° C ir puikiai sukabina tokius dalykus kaip varis, žalvaris ir bronza. Rezultate gavosi va toks va čiūdas:
Originalus trišakis fitingas su dviem ventiliukais ir vienu variniu vamzduku prie kurio ir prilituotas kamštelis. Užsukus ant indo viršuje bus prisuktas manometras, o per šoninę jungtį bus galima lengvai pripūsti oro. Lituoti nesudėtinga, svarbu neperkaitinti, nes kamštelis gali greitai ištirpti, o ir pats fitingas susilydytų. Gražiai suliejus sidabrą sujungimas išeina tvirtas, hermetiškas ir visai gražus :).